Beatos Nicholson viešnagė Normandijoje: aplankė ir austrių fermą, ir gamtos stebuklus

Beatos Nicholson kelionė į Normandiją / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2021-10-25 08:01
Pusantro tūkstančio kilometrų – tiek vos per keturias dienas kartu su bičiulėmis po Normandiją išnaršė verslininkė, knygų autorė, televizijos laidų vedėja Beata Nicholson. Žinoma moteris juokiasi – net ir po tokios intensyvios kelionės tikriausiai mažiausiai „sušukuotame“ Prancūzijos šiaurės regione dar liko daug ką pamatyti, o susižavėjimo šūksnių nestigo besižvalgant į visas puses.

„Manęs vis paklausia, ar viską, ką norėjome, spėjome pamatyti, atsakymas – tikrai ne! Tiek į Normandiją, tiek į Bretanę, kurios užgriebėme vos dalelę, dar teks važiuoti ir važiuoti. Tokią aktyvią gastronominę, pažintinę kelionę turėjome!“ – savo įspūdžiais su portalu Žmonės.lt dalijasi B.Nicholson.

Nors nuo atostogų pabaigos jau praėjo laiko, B.Nicholson vis dar gyvena kelionės atneštu džiaugsmu. Pasak pašnekovės, trumpo persikrovimo nuo kasdienių darbų gausybės labai reikėjo.

„Kai būnu Lietuvoje, man atrodo, kad viskas čia yra pasaka. Esu išties laiminga, tačiau kai išvykstu į užsienį, pamatau, koks platus ir įvairus tas pasaulis. Tokių trumpų išvykimų labai reikia, kad neapkerpėtum“, – įsitikinusi ji. 

Beata Nicholson su seserimi Odeta Bložiene svečiuojasi Normandijoje / Asmeninio albumo nuotr.
Beata Nicholson su seserimi Odeta Bložiene svečiuojasi Normandijoje / Asmeninio albumo nuotr.

Beata pasakoja, kad į Normandiją leidosi kartu su „Beatos virtuvės“ komanda, tad kelionė nebuvo poilsinė. Šiaurės Prancūzijoje įspūdžius į save gėrusi kompanija tuo pačiu gaudė ir įkvėpimą būsimoms laidoms. 

„Šią kelionę organizuoja mano senas draugas, kursiokas Mantas. Jis į Lietuvą importuoja prancūzišką sidrą, o tuo pačiu ir organizuoja gastronomines, pažintines keliones į Bretanę bei Normandiją. Jis jau ilgą laiką gundė mus čia atvykti ir pagaliau sugundė“, – sako ji.

B.Nicholson atskleidžia, kad kartu su „Beatos virtuvės“ komanda nuvykti į Normandiją planavo dar praėjusiais metais.

Čia turėjome atvykti dar 2020-ųjų pavasarį, bet visi žino, kaip viskas susiklostė… Atidėjome Normandiją neribotam laikui ir tik dabar, po metų, nusprendėme, kad reikia daugiau neatidėlioti. Ir labai puikiai viskas išėjo – keliaudamos čia suderinome visus malonumus, o ir pradėjome ruoštis kitų metų rudens laidoms. Jau prifotografavome ir prifilmavome reportažų“, – atskleidžia kulinarinių laidų vedėja. 

Beatos Nicholson kelionė į Normandiją / Asmeninio albumo nuotr.
Beatos Nicholson kelionė į Normandiją / Asmeninio albumo nuotr.

Žavėjo tiek maistas, tiek gamta

Normandijos pakrantėmis B.Nicholson su bičiulių kompanija nuvažiavo daugiau nei 1500 kilometrų. Beata juokiasi, kad kelionė po šiaurės Prancūzijos regioną buvo tokia intensyvi, jog dabar atrodo lyg visa tai tebuvo sapnas. 

„Jau juokėmės, kad dėl tokio intensyvumo, po dienos važinėjimų reikėjo nusiraminti ir pagalvoti, ką gi mes čia veikėme ryte. Atrodo, nieko neprisimeni, tačiau laikui bėgant viskas susigula ir palieka bendrai puikų įspūdį. Buvo visko – ir susitikimų, ir kultūrinių pažinimų, ir degustacijų. O jau kiek sviesto, kiek austrių priskanavome“, – su šypsena pasakoja B.Nicholson.

„Prancūzai garsėja kaip daugiausiai pasaulyje austrių suvalgantys žmonės, tad lankėmės vienoje vietos austrių fermoje. Pamatyti iš arti, kaip jos auginamos, kaip ruošiamos – tikrai labai įdomu. Supranti, kiek visur reikia dirbti ir niekas be darbo ir pastangų nenusileidžia į rankas“, – priduria kulinarinių laidų vedėja. 

Be jokios abejonės, Beatai didžiulį įspūdį paliko ne tik gastronominis Normandijos paveldas, bet ir gamta. B.Nicholson jau pačią pirmą kelionės dieną kartu su kompanija leidosi į žygį viena įspūdingiausių Normandijos pakrančių – Etretatu. Stačios olos pakerėjo lietuvius.

„Buvo taip gera sugerti visą vaizdą į save. Tikra atgaiva sielai“, – sako ji. 

B.Nicholson su kompanija aplankė ir aštuntuoju pasaulio stebuklu vadinamą Sen Mišelio kalną, ant kurio stovi gotikos stiliaus vienuolynas. Šis lietuvių keliautojus pasitiko taip, kaip jie net negalėjo įsivaizduoti – viena lankomiausių Normandijos istorinių vietų karantino metu visai nutilo.

„Sakoma, kad priešpandeminiu laikotarpiu kalną aplankydavo apie tris milijonus žmonių, o dabar buvo vos keletas lankytojų“, – sako Beata.

B.Nicholson svarsto, kad galbūt karantino metu ištuštėjęs vienuolynas sukūrė dar ypatingesnę atmosferą – tiek fotografuoti, tiek ramiai pasivaikščioti nebuvo sudėtinga. 

„Jausmas, užplūstantis besilankant ten, – ypatingas. Kiek skaičiau internete, prieš daugiau nei tūkstantmetį Arkangelas Mykolas turėjo tris kartus pasirodyti vyskupui, kol jis ėmė ir pradėjo šio vienuolyno statybas ant uolos. Galbūt todėl, lankantis ten, viskas atrodo didingai, it iš fantastiško filmo.

Įdomu ir tai, kad į nuo Normandijos kranto apie tris kilometrus nutolusią San Mišelio salą ėjome tiltu, kuris per potvynius yra užliejamas, tai potvyniai ir atoslugiai atskiria arba sujungia šį pasaulio stebuklą su žemynine dalimi. Tikrai fantastiška vieta“, – priduria televizijos laidų vedėja. 

„Nesušukuotas“ Prancūzijos regionas

B.Nicholson šypsosi – ji nėra Prancūzijos regionų žinovė, tačiau Normandijos išskirtinumą pastebėti nesudėtinga. 

„Aš nesu daug keliavusi po Prancūziją – esu tik keletą kartų buvusi Paryžiuje ir Provanso regione. Pabuvojusi Normandijoje, galiu pasakyti, kad ten provansiškų vaizdų nelabai pamatysi. Čia esančiuose kaimuose nieko nestebina per dumblą su guminiais batais klampinėjantys žmonės ir šalia besiganančios karvės… Provansiškai žydras pakrantes čia pakeičia vėjuota, šiek tiek atšiauri gamta, o vynuogynus – obelys, nusėtos mažų obuoliukų, iš kurių gaminamas sidras. Man buvo labai įdomu pamatyti, kad obuoliai ir kriaušės čia visai kitokios nei Lietuvoje – jos aukštaūgės, o obuoliukai yra mažiukai.

Vis dėlto, gal ir bus juokinga, šis regionas man kažkuo priminė Lietuvą, o ir Angliją, kurioje gyvenau. Panašus peizažas – tie keliai ir aplink juos besitęsiančios lygumos tikrai užliūliuoja. Labai žavus kraštas“, – pasakoja B.Nicholson.

B.Nicholson sako, kad į Normandiją norėtų sugrįžti dar ne vieną kartą – tiek dėl nuostabios gamtos, istorinių vietų, tiek dėl puikaus maisto. O ar lietuvaičių neišgąsdino restoranų kainos? Beata nė nesusimąsčiusi atšauna – tikrai ne. 

„Žinoma, kaip ir visur, būna visko, tačiau tuo Normandija ir žavi – čia apstu puikių restoranų, bet maistas juose nebūtinai turi būti labai brangus. Jis labai kokybiškas, tad tikrai verta nuvykti paskanauti, ypač austrių. O ir gamta tikrai džiugins akį. Nebūtina labai toli keliauti, kad naujomis akimis pažvelgtum į pasaulį. Kartais užtenka vos poros dienų svetur, tad labai siūlau šią kryptį“, – sako B.Nicholson.

Fotogalerija: 

Naujausi straipsniai