Penktadienį Lietuva atsisveikino su talentinguoju kompozitoriumi Faustu Latėnu (1956–2020). Menininkas palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Jį paskutinėje kelionėje lydėjo artimieji, muzikos ir teatro pasaulio kolegos, bičiuliai.
Fausto Latėno gyvenimas netikėtai nutrūko lapkričio 3 dieną. Anot artimųjų, sustojo kompozitoriaus širdis.
Visi norintieji atsisveikinti su garsiu kūrėju galėjo Kompozitorių sąjungos namuose, o lapkričio 6-osios vidurdienį F.Latėno palaikai buvo išlydėti į Antakalnio kapines.
Artimieji prašė pagarbą velioniui išreikšti kukliai – gėlės žiedu, tup pačiu ragino saugoti save. „Turint omeny pandemiją, tikrai suprasime, jei atsisveikinsite per atstumą, mintimis, iš tolo. Saugokime vieni kitus“, – socialiniame tinkle rašė Elžbieta Latėnaitė.
Faustas Latėnas su žmona menotyrininke Ramute Rachlevičiūte užaugino dvi dukras ir sūnų, kurio neteko 2014 m.
Kompozitoriaus brolis Algirdas Latėnas – žinomas šalyje aktorius ir režisierius.
Faustas Latėnas 1975 metais baigė Kauno J.Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Giedriaus Kuprevičiaus kompozicijos klasę, o 1980 metais – Lietuvos muzikos akademijos prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę.
Baigęs studijas ilgam susiejo savo likimą ir muziką su teatru: dirbo Vilniaus teatro „Lėlė“ direktoriumi; Vilniaus mažojo teatro muzikinės dalies vedėju ir meno vadovu, vėliau – Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktoriumi. 1999–2000 m. buvo Nacionalinio dramos teatro vadovas, 2000–2004 m. kartu su režisieriumi Rimu Tuminu vadovavo Vilniaus mažajam teatrui. 2011 metais paskirtas Lietuvos kultūros atašė Rusijoje.
In Memoriam
Fausto Latėno itin gedi Valstybinis Vilniaus mažasis teatras. Kompozitorius buvo vienas šio teatro įkūrėjų. „Darnusis, talentingasis trio iširo... Kompozitoriui Faustui Latėnui iškeliavus kurti muzikos dangiškajam teatrui, tapo spengiančiai tylu režisieriaus Rimo Tumino ir scenografo Adomo Jacovskio kurtame scenos pasaulyje... Ilsėkitės ramybėje, brangus kompozitoriau...“ – taip liūdesį išreiškė Vilniaus mažojo teatro bendruomenė.
Pastaruoju metu F.Latėnas dirbo su R.Tuminu Maskvos Vachtangovo teatre.
Pasak režisieriaus, jį „užkabino“ F.Latėno muzika vienam vaikiškam spektakliui, tačiau labiausiai patraukė ne kiek vėliau atsiskleidęs kompozitoriaus muzikinis talentas, bet užsidegimas būti teatro dalimi.
„Sugyvenome vienoje svajonėje, kalbėjome apie tą patį. Esu įsitikinęs, jis būtų labai geras, talentingas režisierius. Jis ir su aktoriais nesiliaudavo tyliai bendrauti, pasakyti, patarti, pajuokauti, kaip reikėtų daryti vienoje ar kitoje scenoje, kaip tai atrodytų jam. Patardavo ir man (...) autoriai tapome ne tik jis muzikoje, aš – scenoje, bet tapome kartu autoriai visų mūsų spektaklių, nebeatskirsiu, kas ką darėme“, – BNS teigė R.Tuminas.
Tiek jis, tiek kiti kolegos sutinka, kad jo kūryba buvo persmelkta liūdesio, graudumo.
„Jis buvo liūdesio ir vilties kompozitorius. Tokios amžinos „Requiem“ variacijos: gyvenimo, žmonių – tėvų, sūnaus netekimas jį labai sukrėtė, jis negalėjo atsitiesti po sūnaus žūties, dabar jis nuėjo pas jį, jie susitiko“, – tvirtino kompozitoriaus bičiulis.
Faustas Latėnas sukūrė muziką daugiau kaip 200-ams spektaklių, daugiau kaip 40-iai dokumentinių bei vaidybinių filmų, TV pastatymams. Taip pat jis – kūrinių okestrui, solo instrumentams, vokalui, chorui ir kt. autorius. F.Latėno kūryba gyvuoja ir už teatro ribų, tačiau yra persmelkta visa apimančio teatro pojūčio. Kaip yra sakęs Rimas Tuminas, jis visada su savimi nešiojosi muziką, ji gimdavo anksčiau negu pats spektaklis...
Kompozitorius pelnė Lietuvos Nacionalinę kultūros ir meno premiją, Šv. Kristoforo prizą, yra daugybės Lietuvos ir tarptautinių konkursų bei festivalių laureatas už originalią muziką.
