Viena žymiausių Lietuvos balerinų Beata Molytė-Kulikauskienė (42) šiemet mini savo karjeros 20-metį. Disciplina ir aukštai iškelta kartele sau, tačiau, svarbiausia – jausmas. Būtent tai šokėjai leido užkariauti teatro žiūrovų širdis. Apie spektakliu „Piku dama“ pažymėtą vasarą ir sukauptą patirtį balerina pasikalbėjo su portalu Žmonės.lt.
Šią vasarą su Anželikos Cholinos šokio teatru pristatėte spektaklį „Piku dama“, kuris skirtas paminėti jūsų karjeros 20-metį. Ar tai vienas reikšmingiausių pasirodymų?
Bet kuriam kūrėjui kiekvienas pasirodymas ir jo atlikimas yra reikšmingas įvykis. Nors skamba nekukliai – taip, šis spektaklis buvo pastatytas mano proga. Tačiau visi išgyventi spektakliai ir išjausti vaidmenys „A|CH“ teatre man buvo reikšmingi, vieno neišskirčiau.
Kuo įsimintini praleisti 20-imt metų scenoje?
Jie buvo kaip keturi metų laikai – įvairūs. Buvo ir šilto ir šalto. Buvo šviesių akimirkų ir niūrių. Pradėjau karjerą muzikiniame teatre, vėliau atėjau į Anželikos Cholinos teatrą, kuriame daug kas keitėsi. Tačiau tie metai, kuriuos praleidau būtent „A|CH“ teatre, yra apie mane ir mano istoriją. Tai – mano karjeros 20-mečio namai.
O ar kada buvo minčių atsitraukti?
Neslėpsiu, juk kiekvienam artistui išaušta sunkūs rytai. Nors teatre prisilieti prie plačios jausmų ir emocijų paletės, neretai gali užsisukti monotonijoje. Repertuaro ir spektaklių kiekvieną dieną nekeisi. Turi juos „išgroti“ iki nukritimo. Tad ir man pasitaikė juodų akimirkų, kai nieko nebesinorėjo. Tačiau tokiais momentais reikia suprasti, kad neretai už tave kalba nuovargis. Kai išsisemi ir lieki tuščias, reikia ieškoti naujo impulso. Tokiais atvejais man padeda literatūra, muzika, kiti artistai... O kai iššauta naujas rytas, išsiskleidžia nauji sparnai ir vėl skrendi toliau.
Ko jus išmokė baletas?
Disciplinos ir atsakomybės. Suvokimo, kad privalai matyti ir jausti aplink esančius žmones. Scenoje dažniausiai esi ne vienas, todėl turi būti atsakingas ne tik už save, bet ir už kitus. Patirtis tikrai daro savo. Su metais pastebiu, kokia scenoje buvai anksčiau ir kokia esu dabar.
O kokia Beata Molytė buvo prieš 20-imt metų?
Be galo ambicinga. Ji labai daug norėjo... Tačiau kai kurie dalykai, kurie dabar yra svarbūs, tuo metu jai nerūpėjo. Galbūt todėl, kad tuo metu šalia nebuvo tikro autoriteto, žmogaus, kuris parodytų, ką reikia atsirinkti ir suvokti esant scenoje.
Ar savo autoritetą jau atradote?
Man labai pasisekė, kad savo kelyje sutikau Andželiką Choliną. Būtent ji man padėjo suprasti, kas yra teatras, kas yra tikrasis šokio menas. Lenkiu galvą prieš ją ir esu jai be proto dėkinga. Ji parodė, kad scenoje nėra svarbiausia technika, nors ji privalo būti – be jausmų žiūrovo neįtikinsi. Anksčiau man rūpėjo tik techniniai dalykai, tačiau vėliau suvokiau, kad dar svarbiau mintis, kurią tu nori pasakyti. Viso to be jausmų neišreikši.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre savo patirtį perduodate jaunesnėms balerinoms. Ar matote tokių pat ambicingų ir talentingų artisčių?
Šiai laikais priėjimas prie mokinių yra visai kitoks, tačiau noriu tikėti, kad yra daug talentingų vaikų. Visgi, talento kartais nepakanka, riekia mokėti įsiklausyti ir norėti tobulėti šokyje. O šokis nėra tik judesių eiga. Tai susideda iš begalės užduočių – turi gebėti perduoti žinią, klausyti ir pasakyti. Galbūt tai ateina su metais, kaip ir nutiko man.
Esate griežta ar nuolaidi pedagogė?
Reikli. Tiek sau, tiek kitiems.
O kokia esate namuose? Disciplina ir elegancija išlieka?
Nepasakyčiau, kad namie esu visai kitokia. Tačiau namai yra mano poilsio zona ir ten galiu būti kokia noriu – galiu būti disciplinuota ir pasitempus, galiu būti nuolaidi iš susikūprinus (šypsosi).
Visada užteko laiko šeimai?
Stengiuosi laviruoti. Atrodo, visada to laiko šeimai turėtų likti daugiau, tačiau kol gali – eini, darai, nori visur suspėti. Vis dėlto, per tiek metų išmokau atrasti tą ritmą, kuris būtų priimtinas ir mano šeimai. Stengiamės derintis, o kai atrandame viduriuką – išgyvename gražias akimirkas drauge.
Ne paslaptis, kad balerinų karjeros laikrodukas sutiksi jau link keturiasdešimti. Ar pagalvojate apie tai, kiek dar planuojate save atiduoti scenai?
To nesuplanuosi, nei viena balerina ar artistas to nežino. Kai bandau numatyti konkretų laikotarpį ir garsiai pasakau, kada planuoju atsitraukti, aplinkiniai man prieštarauja ir ragina nesėti šios sėklos anksčiau laiko. Taigi, kol kas pasakysiu tik tiek – dar ne laikas.
