Balandžio 1 dieną gimęs dainininkas ir vestuvių planuotojas Mindaugas Mickevičius-Mino (36) į melą žiūri kitaip nei daugelis – jo nesupranta ir meluoti nemėgsta. Sako, kad būtent per savo teisybės sakymą ir ieškojimą jis ir sulaukia daugiausiai problemų.
36-ąjį gimtadienį pirmadienį švenčiantis Mino jį sutiko ne draugų būryje ar besilinksmindamas vakarėlyje, o sporto klube.
„Savo gimtadienio rytą praleidau sporto klube. Man geriau gražus kūnas ir geresnė savijauta, nei persivalgymas ar persigėrimas. Mano šventimas yra santykyje su gamta, su pačiu savimi ir savo mintimis“, – apie kitokį gimtadienio šventimą Žmonės.lt kalbėjo Mino.
Kadangi šiais metais jo gimtadienis sutapo su Velykomis, dainininkas laiką leidžia su savo artimiausiais žmonėmis – tėvais.
„Jau porą metų dėl savo asmeninių problemų nei per daug afišuojuosi visuomenėje, nei per daug švenčiu. Toks mano pasirinkimas. O kadangi mano gimtadienis šiais metais sutapo su Velykomis, štai jau kelios dienos esu Kaune pas tėvus. Apsilanko giminaičiai, draugai, tad toks ir šventimas“, – sakė M.Mickevičius-Mino.
Paklaustas, galbūt sulaukė ypatingų sveikinimų ar dėmesio iš artimųjų ir draugų, pašnekovas patikino, kad nieko įspūdingo papasakoti negali – jokių automobilių ar lėktuvų jam niekas nedovanoja. O ir nereikia.
„Draugai pradėjo sveikinti dar prieš vidurnaktį, su kitais susitiksime šį vakarą. Giminės ir tėvai jau pasveikino. Ypatingų dovanų pas mane nebūna. Mano šeima yra paprasta, tad nebūta nei automobilių, nei lėktuvų. Viskas yra paprasta, santūru ir draugiška“, – kalbėjo gimtadienį švenčiantis dainininkas.
Jis taip pat nesureikšmina dienos, kurią yra gimęs. Pašnekovas tvirtino, kad nors ir yra gimęs per Melagių dieną, meluoti jis nemėgsta.
„Visiems atrodo, kad tokią dieną reikia meluoti ir visus apgaudinėti, o man yra priešingai. Aš apskritai daugiausiai problemų pasidarau dėl teisybės ieškojimo ir stovėjimo už savo poziciją“, – neslėpė savo požiūrio į melą Mino.
Tad Žmonės.lt paklaustas, ar norėtų ko nors palinkėti pats sau, vyras atvirai prisipažino: „Kažkokių materialių daiktų nei man trūksta, nei aš jų labai geidžiu. Mano amžius ir padėtis leidžia man tai susikurti ir nusipirkt. Man daug svarbiau yra tai, kad aš galėčiau išsispręsti visas nesąmones, kad pasibaigtų teismai, kad galų gale galėčiau nuo to psichologiškai atsipalaiduoti, susigrąžinti savo namus arba atstatyti neteisybę. Manau, tai paleistų mane iš labai sunkios būsenos, kuri jau porą metų kankina.“