Noriu pasidalinti savo istorija, kad kiti tėvai ir jų vaikai nepatektų į tokią situaciją. Turiu šeimą: rūpestingą vyrą ir dvi dukrytes dvynukes. Abu su vyru dirbame, tad nusprendėme surasti auklę savo mergaitėms. Mergaitės eina į darželį, tad auklės reikėjo tik tada, kai jos sirgo ir, kartais, savaitgaliais.
Kaip žinia, gerą ir patikimą auklę rasti nėra lengva: jos arba jau dirba, arba nori dirbti pilnu etatu. Bet mums pasisekė, pažįstami papasakojo apie mielą nuoširdžią moterį, kuri labai myli vaikus ir moka su jais bendrauti, nes pati turi 4 metukų anūką, kuris pas ją leidžia vasaras.
Susitikome, susipažinome. Moteris pasirodė labai meili, pamačiusi mūsų mergaites iškart prie jų priėjo, pradėjo kalbinti, bendrauti. Mergaitės buvo laimingos, mums ji irgi patiko. Pagalvojome, kad reikėtų pora kartų susitikti visiems kartu, kad mergaitės prie auklės priprastų. Tad trys šeštadienius iš eilės auklė buvo mūsų namuose kartu su visa šeima. Nors matėsi, kad moteris jaudinasi, ji stengėsi užmegzti ryšį su vaikais, kalbino, užimdavo, paklausdavo, ar neišalko, ar nenori atsigerti. Atrodė, kad viskas yra puiku.
Kai auklė jau dirbo pas mus apie du mėnesius, mergaitės susirgo vėjaraupiais. Dėl komplikacijų jos visą mėnesį turėjo būti namuose, tad kasdien būdavo su aukle. Vieną dieną, pietaujant su bendradarbe, kelis kartus iš eilės negalėjau prisiskambinti auklei. Iškart pradėjau nerimauti, prisigalvoti visokiausius dalykus. Pasidalinau su bendradarbe, dar pasvajojau, kad būtų daug ramiau, jeigu galėčiau matyti ir žinoti, kas vyksta namuose, kai manęs nėra. O bendradarbė ėmė ir papasakojo, kad jos sesers vyras dirba įmonėje Slapukas.lt, pardavinėjančioje slaptas kameras. Iš pradžių net nepatikėjau, kad pas mus galima tokius dalykus rasti, o ji patikino, kad tokios kameros itin populiarios tarp tėvų, turinčių aukles.
Papasakojau vyrui, nusprendėme ir mes tokią kamerą įsigyti. Rinkomės iš įvairių mažyčių WiFi kamerų, kurios galėjo būti paslėptos vaiko žaisliuke, laikrodyje, gėlėje arba kitokiose vietose. Slapukas.lt specialistai viską nuodugniai išaiškino ir patarė, ką geriau įsigyti, kur ir kaip pastatyti kamerą. Pasirinkome kamerą gėlėje. Padėjome vaikų kambaryje ir nuo to laiko aš galėjau realiuoju laiku matyti, ką daro mano vaikai ir kaip jie yra prižiūrimi. Kartas nuo karto prisijungdavau pasižiūrėti, ką gi veikia mano mažosios. Ir, nors vaikai nei vieno blogo žodžio nebuvo pasakiusios apie auklę, būdavo įdomu pasižiūrėti, kaip joms sekasi.
Tačiau vieną dieną, prisijungusi prie kameros, negalėjau patikėti savo akimis. Nors mergaitės jau turėjo miegoti pietų miego, pamačiau, kad viena iš jų su pižama stovi kampe. Niekaip negalėjau suprasti, kas vyksta. Iš pradžių pagalvojau, kad tai tiesiog žaidimas. Paskambinau auklei, paklausiau, kaip sekasi, ką veikia mergaitės. Ji kaip niekur nieko aiškina, kad abidvi mano dukros miega. O aš matau kampe stovinčią savo mergaitę...
Mano auklė man melavo! Man net kojas pakirto, supratau, kad vyksta kažkas negero ir turiu kuo skubiau važiuoti namo. Mečiau visus darbus ir su ašaromis akyse nulėkiau prie mašinos. Bevažiuodama vis pasižiūrėdavau, kas vyksta namuose. Mačiau, kad vaikai verkia, dukra tebestovi kampe, o auklė baksnoja jai pirštu į nugarą kažką burbėdama. Meldžiausi, kad ji jų nenuskriaustų dar daugiau.
Įlėkiau į namus kaip kulka, pilna pykčio. Auklė pasitiko mane su šypsena ir klausimu, kodėl aš taip anksti. Teišgalėjau pasakyti jai, kad turi tučtuojau palikti mano namus, kad dabar jos matyti nenoriu. Ji be žodžių išėjo. Apkabinau savo dukrytes, jaučiau, kaip jos drebėjo, kaip stipriai plakė jų širdelės, mes visos kartu, stipriai apsikabinusios- verkėme. Jos vis kartodavo „mamytė, neišeik, nepalik mūsų“. Jaučiausi tokia kalta.
Vėliau pasikalbėjome su dukromis ir sužinojome, kad auklė dažnai statydavo mergaites į kampą, šaukdavo ant jų, grasindavo, kad nukirps plaukus, jei dukros nesitvarkys. Vis klausiau mergaičių, kodėl gi jos nieko mums nepasakojo?! Verkdamos prisipažino, kad auklė vis kartodavo joms, kad jei mama ir tėtis sužinos, kaip blogai jos elgiasi, tai labai jomis nusivils, paliks jas ir išeis gyventi į kitą šeimą - pas kitus, gerus vaikus.
Iki šiol negaliu patikėti, kad tai įvyko su manimi ir mano vaikais. Kad ta meili, pastoviai besišypsanti moteris galėjo taip elgtis su mano mergaitėmis. Džiaugiuosi tik, kad sužinojau apie viską anksti ir spėjau užkirsti tam kelią. Supratau, kad negalima aklai pasitikėti žmogumi, kad ir koks mielas jis beatrodytų. Ypač jeigu patiki žmogui savo didžiausią turtą – vaikus.
Esu be galo dėkinga ir savo bendradarbei, ir Slapukas.lt specialistams, kurie išgelbėjo mane ir mano mergaites nuo dar didesnės bėdos. Ir noriu visus paraginti patikrinti, kam jūs patikite savo vaikus, kad nebūtumėte apgauti žmonių „saldumu“, kaip tai įvyko su mumis.
Visa Slapuko komanda nuoširdžiai džiaugiasi, kad jų įranga padėjo išspręsti problemą. Įmonė Slapukas.lt jau septynis metus siūlo išskirtinių, specializuotų prekių asortimentą. Tai yra slapto filmavimo, stebėjimo bei pasiklausymo įranga.
Įmonė nuolat papildo savo prekių asortimentą, greitai ir operatyviai reaguoja į klientų poreikius. Visos siūlomos prekės yra vietoje, tad klientams nereikia ilgai laukti jų pristatymo.
Įmonė bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis ir detektyvais. Jos siūloma įranga leidžia bendrovėms kontroliuot darbuotojų patikimumą, apsisaugoti nuo pramonino šnipinėjimo, o tėvams stebėti savo vaikus, kai jie lieka vieni namuose ir apsaugoti juos nuo netinkamo kitų žmonių elgesio.