Baibos Skurstenės (27) pilnas televizorius: kažkada pasirodžiusi LNK „Muzikos akademijoje“, ji spėjo ir padainuoti „Žvaigždžių duetuose“, ir pašokti šokių projekte, galiausiai – suskambėti „Lietuvos balse“ ir prasibrauti į finalines kovas.
Kodėl sugalvojai pasirodyti „Lietuvos balse“?
Paskatino draugė. Priešinausi: „Iškart prasidės kalbos, kad į konkursą nuėjo jau populiari, profesionalė.“ Bet tada ji mane nuginčijo paskaičiusi, jog pagal projekto formatą nesvarbu, kas tu esi, svarbu tik balsas. Dalyvavo ir kiti žinomi veidai – Soliaris, dar keli, kurie jau iškritę. Juk jei einame į tokį projektą, vadinasi, nenorime stovėti vietoje, siekiame tobulėti.
Nustebau pamačiusi tave televizijos pažinčių žaidime...
Turi galvoje „Būk mano meile“? Ten juokingai viskas išėjo. Paskambino: „Neturim trečio žmogaus, gal gali atvažiuoti?..“ Juk ėjau ne meilės ieškoti, o linksmai praleisti laiko.
Užtat „Šok su manimi“ nebuvo tik pasismaginimas – nesitikėjau, kad bus taip sunku. O čia ir partneriui prireikė operacijos, ir aš abiejų kojų sausgyslių uždegimą gavau. Bet džiaugiuosi, kad dalyvavau, paragavau. Ten tikrai šaunu, nors kartais – ir ekstremalu.
Ką veiki, kai nešmėžuoji ekranuose, – koncertų turi daug?
Kaip kada. Šiuo metu jų pagausėjo, gegužė užimta. Tad skųstis kaip ir negaliu. Tik gyvenimas iš koncertų labai nestabilus. Tiesa, pastovų atlyginimą gaunu už pamokas „Vilnius International School“. Su pirmų–devintų klasių mokiniais muzikuojame, smagiai ruošiamės pavasario koncertui, mokomės dainų, šokių. Tad finansinį garantą turiu, tik kad mokykloje kažin ko neuždirbsi...
Piniguose nesimaudau, bet viskas man gerai. Štai ir vasarai jau yra užsakymų. Daugiausia – uždaruose renginiuose.
Piniguose nesimaudau, bet viskas man gerai. Štai ir vasarai jau yra užsakymų. Daugiausia – uždaruose renginiuose. Planuoju įrašyti dainų. Pirmąją norėjau pristatyti atrankoje į „Euroviziją“, bet susikirto televizijų interesai, ir man buvo uždrausta dalyvauti.
Dainą „Playback and Repeat“ groja „M-1“. Labai džiaugiuosi. Ir patinka, kad tekstas – ne apie meilę seilę, o apie šokius. Dar turiu labai mylimą projektą „80s LIVE“, kur dainuojame aštuoniasdešimtųjų koverius gyvai grojant bandui. Susikūriau suknelę, visą įvaizdį.
Pati sau esi stilistė?
Taip – tvarkausi plaukus, darausi makiažą ne tik sau – laisvalaikiu ir kitiems. Visada tuo domėjausi, bet rimčiau užsiėmiau gal prieš porą metų. Net fotosesijoms esu dažiusi merginas. Draugės įvairiomis progomis mane kviečiasi. Turiu profesionalios grimo meistrės lagaminą, pasiimu jį ir lekiu.
Ne taip seniai išsiskyrei su draugu. Daug kas pasikeitė – nauji namai, nauji rūpesčiai?..
Vasarą bus dveji metai, kai mes nebe kartu. Planai buvo didžiuliai, viskas atrodė fainai, bet taip jau nutiko. Paskui buvo labai sunku, bet kažkaip reikia gyventi toliau.
Meilės nebeliko. Kas jau daugiau nei septyneri metai tebelaiko Lietuvoje?
Atvažiavau pirmiausia ne dėl meilės, o dėl džiazo ir studijų – Vilniaus kolegijoje gavau džiazinio vokalo pedagogės diplomą, pradėjau studijuoti Edukologijos universitete. Atsirado vienas, kitas projektas. Ir man čia sekėsi. Nesakau, kad Vilniuje apsistojau visam laikui. Aš turbūt esu pasaulio pilietė. Nėra svarbu, kur būti, svarbiausia, kad jaučiuosi rami ir veikli. Kol kas man gerai čia. Gyvenu Senamiestyje, visur pėstute galiu nulėkti. Kai reikia kur toliau, gelbėja taksi, nes automobilio nebeturiu. Bet nedarau problemos. Galiu ir autobusu ar troleibusu keliauti. Aišku, jaučiu, kaip žmonės žiūri, – juk mato spaudoje, televizijoje.
Močiutė Latvijoje garsiausia iš visos mūsų, menininkų, šeimos. Senelės Veltos seniai nemačiau. Ji gyvena namelyje prie jūros su trimis šuniukais ir trečiu vyru. Kaip tikra žvaigždė.
Susitvarkau dokumentus – juk esu Latvijos pilietė. Bet štai jau ir į polikliniką galiu nueiti, o anksčiau tik į privačius medikus galėjau kreiptis. Kartą patyriau nedidelę traumą. Su drauge nuvykome į Greitosios pagalbos ligoninę, mus nusiuntė į kažkokį kabinetą, kur gydytojas pirmiausia pasiteiravo, kas nutiko, o paskui pridūrė: „Baiba, jau maniau, jūs čia padainuosit.“ Atsakiau, kad gal kitąkart.
Kuo toliau, tuo labiau ilgiuosi Rygos, šeimos. Beje, neseniai dalyvavau konkurse Latvijoje. Paskui spauda rašė: „Buvo ir Baiba Skurstenė, žymios aktorės Veltos Skurstenės anūkė.“ Iš pradžių pagalvojau: „Na, kodėl, juk ir aš turiu savo veidą!“ Kita vertus, normalu, močiutė Latvijoje garsi, garsiausia iš visos mūsų, menininkų, šeimos. Senelės Veltos seniai nemačiau. Ji gyvena namelyje prie jūros su trimis šuniukais ir trečiu vyru. Kaip tikra žvaigždė.
Latvijoje dirbai aerobikos instruktore. Čia irgi sportuoji?
Buvo ne tik aerobika. Lankiau krepšinį, lengvąją atletiką, savo amžiaus grupėje greitojo ėjimo varžybose dukart ketvirtą vietą užėmiau tarp visų Liepojos moksleivių. Draugės ir dabar sako: „Jei eisi įprastu greičiu, kartu neisim.“ O dabar visiškai nesportuoju. Aišku, norėtųsi – juk pačiai smagiau, kai kūnas tvirtesnis. O ir amžius nebe tas, kai viską organizmas sureguliuoja pats. Gal vasarą sportuosiu? Nors dar nesugalvojau, kuo teks užsiimti. Galbūt, kaip ir pernai, su Vadimu, savo partneriu iš „Kviečiu šokti“, dirbsime vaikų stovykloje Ignalinoje. Vaikai jau rašo: „Vadove, ar šįmet jūs būsit?“ Taip smagu!
Regis, esi talentinga pedagogė.
Negalėčiau pasakyti, kad tas talentas labai didelis. Mano minusiukas – neturiu kantrybės.
Kada spėjai išmarginti rankas tokiomis gražiomis subtiliomis tatuiruotėmis?
Vienos atsirado prieš metus, kita – prieš mėnesį. Šis smuiko raktas – tarsi ženklas, kad muzika – pirma didelė mano meilė, kuri niekad nenuvilia, tarsi esu susižadėjusi su muzika. Čia (pakelia kitą ranką ir rodo riešą) – turkų kalba parašyta „Sėkmė, pagarba ir meilė“. Tie žodžiai man svarbūs. Na, o raktelis ant rankos – tarsi simbolis, raktas į mano širdį (juokiasi).
