Nuo neatmenamų laikų žmonės badavo norėdami ne tik atgauti sveikatą, bet ir nuskaidrinti protą. Šiais laikais, kai gyvename itin užterštoje aplinkoje ir valgome ne itin sveiką maistą, galbūt badaudami galėtume sau padėti būti sveikesni ir išmintingesni?..
Vienas žymiausių sveiko gyvenimo būdo mokytojų ir gydomojo badavimo pradininkas pasaulyje Polis Bregas teigė, kad atsisakydamas maisto žmogus sau gali labai daug padėti: užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui, išsigydyti daugybę ligų, išvalyti iš sąnarių ir raumenų toksinus ir kitus teršalus. Be to, badavimas veikia ne tik kūną, bet ir protą: žmogus tampa vis imlesnis, stipresnis, jam pavyksta atsikratyti baimių ir depresijos. Nes badavimas daro įtaką visam žmogui: jo dvasiai, protui ir kūnui. Mokslininkas teigė, kad 24 val. badavimas kartą per savaitę (52 dienos per metus) ir 7–10 dienų kartą per sezoną gali padėti iš organizmo pašalinti visas nuodingas medžiagas, kurių gauname ne tik su maistu, bet ir iš užteršto oro bei vandens. O taip įmanoma atsikratyti daugelio ligų. Savo knygose apie badavimą ir sveiką gyvenseną P. Bregas rašė, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas – tai lėta savižudybė. Žmogus, gimęs sveikas ir laikydamasis sveikos gyvensenos rekomendacijų, nesunkiai išgyventų 120 ir daugiau metų. Savo teorijai pagrįsti mokslininkas pateikė faktus apie gamtos užterštumą ir žmonių sergamumą, kuriais sunku nepatikėti.
Badavimo teorijos pagrindas – gyvybinių organizmo jėgų pažadinimas, badaujant atsilaisvina papildoma energija, kuri padeda organizmui išsivalyti ir sveikti. P. Bregas pateikė tokį pavyzdį: sergantis gyvūnas maisto neliečia tol, kol nepasveiksta, nesvarbu, kad ir koks skanus būtų.
Badavimu gydomos širdies ir kraujagyslių ligos, alergija, kvėpavimo ir virškinimo organų ligos, stuburas ir sąnariai. Tačiau pagrindinė badavimo užduotis – aktyvinti adaptacinius organizmo mechanizmus, kurie įprastomis sąlygomis veikia gana vangiai, dažnai kone miego režimu. O kaip tik jie galėtų patys savarankiškai be vaistų susidoroti su daugeliu bėdų.
Kaip badauti?
Norintiems pradėti badauti, pirmiausia reiktų kreiptis į gerai šį dalyką išmanantį specialistą, pasitikrinti sveikatą. Nes daugelis sveikais save laikančių žmonių nežino, kad serga, todėl badaujant jiems kyla rimta grėsmė sveikatai dėl išsiskiriančių toksinų. Kiekvienas gali pabadauti 24 val. – tai nepakenks. O nutarus tai daryti ilgiau, tam reikia tinkamai pasiruošti.
P. Bregas rekomendavo niekada nebadavusiems pradėti nuo 24 val. kartą per savaitę. Tai darant reguliariai, organizmas per kelis mėnesius pasiruošia 3–4 dienų badavimui, o vėliau ir 7–10 ar ilgesniam laikui išgyventi be maisto.
24 valandų badavimas
► Nuspręskite, kada pradėsite nevalgyti: nuo vakarienės iki vakarienės ar nuo pusryčių iki pusryčių. Geriausia tai daryti laisvadieniu, kad galėtumėte klausytis savo kūno signalų, daugiau ilsėtis. Dieną prieš tai valgykite kuo lengvesnį maistą, geriausia – vaisius ir daržoves. Gerkite pakankamai vandens – 1,5–2 litrus. Badavimui reikia pasiruošti ir psichologiškai. Žinodami, dėl kokio tikslo tai darote, daug lengviau iškęsite dieną be maisto.
► Baigę badauti pirmiausia suvalgykite šviežių morkų ir kopūstų salotų. Vėliau galite valgyti troškintų daržovių. Dieną po badavimo dietos rinkitės lengvai virškinamą augalinį maistą, taip pat nepamirškite gerti pakankamai vandens.
P. Brego patarimai, kaip išsaugoti sveikatą ir jaunystę
- → Valykite organizmą. Badavimas padės jį valyti ir atjauninti.
- → Valgykite natūralų, neperdirbtą, gyvą maistą, tai reiškia – kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
- → Gerbkite ir mylėkite savo kūną pakankamai ilsėdamiesi.
- → Stenkitės, kad ramios ir teigiamos būtų jūsų mintys, žodžiai ir emocijos.
- → Pakankamai judėkite: vaikščiokite, darykite pratimus skirtingiems raumenims.
Ne geriausias būdas atsikratyti antsvorio?..
Dietologai teigia, kad nieko nevalgant kilogramai išties greičiau krenta, tačiau lygiai taip pat greitai jie sugrįžta pradėjus valgyti, nes badaujantis organizmas pradeda kaupti atsargas, o pradėjus valgyti labai greitai atsigriebia. Žinoma, nieko nevalgant sparčiau krenta ir svoris, tačiau norint sulieknėti geriau mažiau valgyti nei maisto išvis atsisakyti, nes su pirmaisiais kąsniais svoris pradės grįžti. O ypač, jei grįžtate prie įprasto gyvenimo būdo ir toliau valgote tai, ką valgėte anksčiau.
Pagal P. Brego teoriją badaujant galima sulieknėti ir prarastų kilogramų nepriaugti, tačiau tam reikia keisti savo mitybą visaverte, daugiau valgyti vaisių ir daržovių. Ir tai daryti nuolat. Trumpai tariant, badavimas labiau skirtas išsivalyti organizmą, nei atsikartyti nereikalingų kilogramų.
Nemažai žmonių kankinasi ir dėl per mažo kūno svorio. Nors gal ir keistai atrodo, badaujant galima kūno svorį... padidinti. P. Brego teigimu, per mažas kūno svoris neretai rodo, kad organizmas yra užterštas ir negali pasisavinti maisto. Jį išvalius pagerinamas virškinimo organų darbas, dėl to geriau pasisavinami baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai.
Dėmesio! Gydytojai griežtai perspėja, kad ilgesnį laiką badauti galima tik pasikonsultavus su profesionaliu mitybos specialistu ir geriausia – jam prižiūrint. Nes labai svarbu neperžengti tos galimybių ribos, kai jau galimi sunkūs sveikatos sutrikimai. Ši riba labai individuali, todėl ją pačiam nusistatyti būtų be galo sunku.