Per dešimt metų mokslinių publikacijų apie badavimą ir jo privalumus tik daugėja. Specialistai ieško būdų, kaip saugiai mažinti svorį, atitolinti ligas ir sulėtinti senėjimą. Sveikos mitybos ir asmeninio augimo mentorė Vilija Giedrimienė įsitikinusi, kad prižiūrint medikams, ilgalaikis badavimas gali būti labai naudingas.
Kelis dešimtmečius farmacijos srityje dirbusios moters gyvenimas pasikeitė sutikus dabartinį vyrą – gydytoją Voldemarą Giedrimą. Anksčiau išbandžiusi įvairias svorio metimo technikas, ji visąlaik grįždavo prie to paties – netaisyklingų valgymo įpročių, nuolatinių svorio svyravimų.
„Nors gyvenau aktyviai, sportavau, tačiau maitinausi nereguliariai. Tą dariau visai nekreipdama dėmesio į tai, ar maistas sveikas, ar ne. Susipažinusi su Voldemaru, kuris domisi naujausiais mokslo pasiekimais mitybos, badavimo ir fizinio aktyvumo srityje, ėmiau pati gilintis į badavimo teikiamą naudą. Yra daug mokslinės informacijos, kuri pagrindžia, kad kalorijų ribojimas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas turi didžiulę įtaką mūsų sveikatai, stabdo senėjimą“, – pasakoja Vilija.
Diskutuodama su Voldemaru ir skaitydama užsienio studijas, ji gėrė į save informaciją, kol galiausiai, prižiūrima vyro gydytojo, ryžosi pirmą kartą penkioms dienoms visiškai atsisakyti maisto. „Mano tikslas buvo sumažinti svorį, jį išlaikyti po badavimo ir, aišku, pagerinti bendrą savijautą.“
Pirmą kartą badauti Vilija pabandė 2021 metais. Tai pareikalavo tinkamo pasiruošimo ir psichologinės stiprybės. Moteris neslepia, kad buvo sunku, tačiau jos pastangos pasiteisino.
„Apribojant maistą organizmas kaip energetinę medžiagą ima naudoti ketonus, kurie gaunami skaidant susikaupusius riebalus. Dėl šio poveikio sveikai, fiziologiškai, riebalų sąskaita mažėja kūno svoris“, – pasakoja Vilija. Pakeitusi tam tikrus įpročius ir atradusi badavimą ji pastebėjo, kad ne tik numetė devynis kilogramus, bet šie nebesugrįžo. „Taip pat pagerėjo atmintis, atsirado daugiau energijos ir „tvarka“ mityboje“, – sako ji.
„Mano šviesaus atminimo tėtis sirgo Parkinsono liga. Žinau, kokia ji klastinga ir kaip greit paveikia žmogų. Mokslininkai teigia, kad protarpinis ir ilgesnis badavimas yra puiki priemonė ne tik Parkinsono, Alzhaimerio, bet ir kitų neurodegeneracinių ligų prevencijai. Pati pastebėjau, kad po badavimo pagerėjo atmintis, išnyko „smegenų rūkas“, – pasakoja Vilija Giedrimienė.
Pasiryžusi atsisakyti maisto antrąjį kartą, savo patirtimi Vilija pasidalijo su draugėmis – badavo su nedidele grupele moterų. Badauti su bendramintėmis buvo žymiai lengviau.
„Tąkart su vyru gavome didelį įkvėpimą įkurti „Naujystės“ programą. Atsirado noras padėti žmonėms badauti saugiai, su gydytojų priežiūra. Supratome, kad svarbu suteikti mokslinę informaciją apie procesus, vykstančius organizme badavimo metu, todėl subūrėme gydytojų, mokslininkų ir specialistų komandą, kuri padeda ne tik badaujant, bet ir moko suformuoti sveikos gyvensenos įpročius po badavimo. Tai leidžia pasiekti ilgalaikių rezultatų.“
Šią liepą Vilija badavo jau ketvirtą kartą. „Be maisto gyvenau penkias dienas. 128 valandas gėriau tik vandenį. Kadangi buvo braškių sezonas, badauti tikrai nebuvo lengva“, – šypsosi. Badavimo metu Vilijos vyras stebėjo jos kraujo rodiklius, kraujospūdį, bendrą organizmo būklę.
„Badaujant visos dienos yra skirtingos: pirmąją ir antrąją dienomis alkis – stipresnis, o trečią – pamiršti, kad nevalgai. Tai tikrai nėra taip baisu, kaip gali atrodyti tiems, kurie niekada to nedarė. Labai svarbus ne tik badavimas, bet ir jo pabaiga. Yra didelė rizika, kad neteisingai baigiant badauti, pakenksime sau labiau nei padėsime“, – savo potyriais dalijasi moteris.
Vilijos tikslas – nuolat taikyti protarpinį 14-16 val. badavimą, daryti vieną iškrovos dieną per savaitę ir mažiausiai po penkias dienas du kartus per metus badauti. „Niekas nežino, kiek ir kaip mums lemta nugyventi, bet remiantis naujausiais moksliniais tyrimas bei savo patirtimi, tikiu, kad tai yra geriausias būdas išsaugoti gerą sveikatą“, – sako ji.
Sklando daug mitų apie protarpinį ir ilgalaikį badavimą. Žmonės turi daug įsitikinimų, o informacijos lietuvių kalba nedaug. Kalbėti viešai apie badavimo naudą Vilija nusprendė po komandiruotės Italijoje.
„Bendraujant su skirtingų kultūrų žmonėmis, mane apėmė nuostaba, kokią įtaką jiems daro maistas ir kaip prie jo yra prisirišę. Labiausiai skaudu žiūrėti į kenčiančius nuo nutukimo. Šiomis dienomis ši diagnozė yra labai opi problema.“ Vilija sako, kad skaniai valgyti galima ir reikia, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką valgome, kaip dažnai ir kada valgome. „Sureguliuoti mitybą ir sveikai gyventi – nereiškia visko atsisakyti. Tiesiog reikia pakeisti savo pasirinkimus.“
Pasak Vilijos, pasiekti puikių rezultatų galima tikint, kad pavyks, turint reikiamų žinių, suprantant, kas vyksta mūsų organizme ir į pagalbą pasitelkiant specialistus.
Kurį laiką su kompetentinga gydytojų komanda badavimo stovyklas rengianti moteris tikina, kad neužtenka žinoti, kaip teisingai gyventi. „Reikia taikyti tai, ką žinome. Dažnai girdžiu sakant, kad protarpinis badavimas nepadeda. Tuomet klausiu žmogaus, kaip dažnai tai daro. Klaidinga manyti, kad galime sveikai gyventi „kartais“. Reikia susikurti rutiną ir jos laikytis. Nauji, teigiami dalykai turi tapti gyvenimo būdu. Savo rengiamose stovyklose kviečiame ne tik sumažinti svorį, bet ir padirbėti su savimi. Tai – sustojimo ir permąstymo laikas, kur gautos žinios ir praktiniai specialistų patarimai leidžia nusistatyti ilgalaikius tikslus bei peržiūrėti savo įpročius“, – teigia ji.
Anot specialistės, badavimas tinkamas ne tik turintiems svorio problemų, bet ir norintiems pagerinti sveikatą. „Kūrėjas mums suteikė visas galimybes padėti sau. Apribojant maistą daugiau nei 12 valandų, organizme įsijungia autofagijos mechanizmas – fiziologinis, savaiminis ląstelių išsivalymas. Maisto ribojimą kaip profilaktinę priemonę naudojantis žmogus atrodo jauniau, nes jo kūne keičiasi riebalų kiekis. Gerėja kraujotaka, odos būklė. Organizme vyksta begalė teigiamų procesų, kurių mes nematome“, – patikina Vilija.
Specialistė pabrėžia, kad badavimo nerekomenduojama taikyti valgymo sutrikimų turintiems žmonėms, nėščiosioms ir kūdikį maitinančioms mamoms. Taip pat, žmonėms, turintiems žemą kūno masės indeksą, sergantiems I tipo cukriniu diabetu ir tam tikromis lėtinėmis ligomis. Ilgesnį nei 2-3 parų badavimą patariama atlikti gydytojų, specialistų priežiūroje ar pasitarti su tos srities specialistais.
