„Azijos dvasia“: arbatos plantacijos Šri Lankoje ir sveikatos linkintys žmonės

„Azijos dvasia“: Šri Lanka / „Azijos dvasia“ nuotr.
„Azijos dvasia“: Šri Lanka / „Azijos dvasia“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2013-05-01 15:00
AA

Fotomenininkai Jurga ir Ričardas Anusauskai bei keliautojas Giedrius Dagys toliau tęsia ekskursiją po Azijos šalis. Šį kartą Žmonės.lt skaitytojus jie kviečia pažinti Šri Lanką – jos žmones, jų gyvenimą ir juos supančią gamtą.

Fotografijų albume „Azijos dvasia“ geografas Rytas Šalna apie šalį rašo taip: „Pasaulio žemėlapyje Šri Lankos sala atrodo lyg ašara Indijos vandenyne. Net prabėgus 40 metų, kai buvo pakeistas angliškas salos pavadinimas, ji vis dar prisimenama Ceilono vardu. Nedidelis žemės lopinėlis išsiskiria neapsakomu grožiu, tradicijomis, istorijos ir kultūros turtingumu. Gal todėl šiai salai taikomi įvairūs epitetai: „Indijos vandenyno perlas“, „stebuklingoji sala“, „tropikų rojus“. Šri Lankos gamta labai turtinga: palmėmis apaugusios smėlėtos pakrantės, platūs ir derlingi slėniai, kalnai, upės ir ežerai, įspūdingi kriokliai, egzotiški augalai ir gyvūnai.“

Šalies istorija skaičiuojama nuo V a. pr. Kr., kai į salą atsikėlė išeiviai iš Indijos. Vėliau įkurta Singalų valstybė. Iki mūsų laikų Šri Lankoje išliko senovės miestų, milžiniškų vandens saugyklų, tvirtovių ir rūmų griuvėsių – saloje klestėjusių valstybių liudininkų.  

Nuvara Elija / „Azijos dvasia“ nuotr.

Ilgą savo istorijos laikotarpį Šri Lanka buvo kolonizuota atvykėlių iš Vakarų pasaulio. Ją valdė portugalai, olandai, anglai. Nemažai šioms tautoms būdingų bruožų atsispindi šalies kultūroje, tradicijose, ekonominėje sistemoje, architektūroje. Portugalai pastatė daug katalikų bažnyčių, tvirtovių. Anglai, amarams nuniokojus kavos plantacijas, pradėjo auginti garsiąją Ceilono arbatą, nutiesė geležinkelius, pastatė daug ligoninių ir mokyklų. 1948 m. Didžioji Britanija suteikė Ceilonui nepriklausomybę, o 1972 m. salai suteiktas Šri Lankos pavadinimas, siejant ją su legendiniame Indijos epe „Ramajana“ vaizduojama Lankos karalyste.

„Šią nedidukę, plotu Lietuvai prilygstančią, Azijos pietų šalį galima vadinti laimingu kraštu, kuriame gyvena draugiški ir nuoširdūs žmonės, kiekvieną svečią sutinkantys plačia šypsena ir tradiciniu pasveikinimu ajubovan – „sveikatos jums ilgam“, – rašo R.Šalna.

Šri Lanka – ir suaugusiems, ir vaikams

Savo prisiminimais apie Šri Lanką su Žmonės.lt skaitytojais pasidalijo ir J.Anusauskienė. Nors ji su Ričardu šią šalį aplankė prieš kelerius metus, piešia ją pačiomis gražiausiomis spalvomis.  

„Ji yra nepaprastai graži. Šri Lanką įdomu ir malonu pažinti, čia klimatas nesikeičia nei dieną, nei naktį. Nėra alinančio karščio, nėra ir naktinės vėsos. Mes ten viešėjome kaip tik tada, kai buvo praūžęs potvynis. Matėsi, kad šalis gyvena sunkiai, žmonės neturėjo maisto, tačiau nepaisant to, žmonės buvo labai paslaugūs, neįkyrūs ir darbštūs“, – pasakojo Jurga.

Fotomenininkė taip pat pastebėjo, kad šioje šalyje daugelis gyventojų užsiima žvejyba, todėl turistai gali stebėti, kaip gaudomas ir vėliau tvarkomas laimikis.

„Į Šri Lanką mes važiavome su Haroldu, kuriam tuo metu buvo pusantrų metų. Ir visai nebuvo sudėtinga! Jie sugeba pasirūpinti tiek suaugusias, tiek vaikais. Mes kopėme į tokį didžiulį kalną ir turėjome aukliuką vyrą, kuris nešė Haroldą ant pečių“, – šypsodamasi savo jauniausios atžalos kelionę prisiminė J.Anusauskienė.

Dalyvaukite konkurse ir laimėkite!

Nuvara Elija / „Azijos dvasia“ nuotr.

Žmonės.lt skaitytojai taip pat turi galimybę laimėti fotografijų albumą „Azijos dvasia“, kuriame galės išvysti daugiau Laoso vaizdų. Tereikia teisingai atsakyti į Jurgos ir Ričardo pateiktą klausimą.

DĖMESIO! Šio mėnesio klausimas: kurio hinduistų dievo simbolis yra mirtinai pavojinga gyvatė kobra?

Laimingajam, kuris paaiškės burtų keliu, bus įteiktas fotoalbumas. Atsakymus iki birželio 1 dienos siųskite adresu jurga.anusauskiene@gmail.com.

Praėjusį mėnesį teisingai į užduotą klausimą atsakė Kęstutis Pečiulis. Jam atitenka fotoalbumas „Azijos dvasia“. Teisingas atsakymas buvo: šventykla vadinasi Angkor Vatas, ji buvo dedikuota dievui Višnui. Sveikiname laimėtoją!

Nuvara Elija / „Azijos dvasia“ nuotr.