Vaikai užsienyje, sutuoktinis miręs, kompaniją palaiko televizorius arba geriausiu atveju katinas – taip liūdnai atrodo standartinis Lietuvos senjoro portretas. Vienišus senjorus lankantys Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai dažnai tampa ištikimiausiais senjorų klausytojais. Dėl išplitusio koronaviruso ir paskelbto karantino tokių savanorių poreikis dar labiau išaugo: rizikos grupei priklausančius senjorus koronavirusas pasmerkė dar didesnei izoliacijai ir panašu, kad tarp keturių sienų juos įkalins ilgam laikui.
Tam, kad nė vienas vienišas Lietuvos senjoras neliktų be pagalbos, gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė AVIVA Lietuvos Raudonajam Kryžiui skyrė 122 tūkstančius eurų.
Apie savanorio darbą pasakoja 38 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanorė Skirmantė.
Kaip karantino metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai padeda senjorams?
Karantino metu savanorių misija tapo dar svarbesnė nei bet kada – mes lankome rizikos grupėje esančius senjorus ir pristatome jiems maisto ar vaistų paketus tam, kad senjorai galėtų išvengti socialinių kontaktų ir su jais susijusio koronaviruso plitimo. Įprastomis sąlygomis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai senjorams daugiausia teikia emocinę pagalbą – kartu užsiima mylima senjoro veikla ar tiesiog kalbasi.
Kaip karantinas paveikė jūsų lankomus senjorus?
Šiuo neįprastu metu senjorai yra dar labiau izoliuoti nuo išorinio pasaulio, jaučia didesnį nerimą, todėl itin laukia savanorių skambučių ar bent susimojavimų su savanoriais per atstumą.
Panašu, kad rekomendacijos rizikos grupei priklausantiems asmenims likti namuose tęsis ilgiau nei kelis mėnesius, todėl vienišais besijaučiančių senjorų, kuriems reikia tiek emocinės, tiek praktinės pagalbos, skaičius augs.
Šiam darbui savanorių kol kas yra per mažai. Lietuvoje savanoriavimo tradicijos dar tik formuojasi, kai kuriuos norinčius savanoriauti atbaido tolimi atstumai iki lankomų senjorų, kuro išlaidos. AVIVA skirta parama leis tapti savanoriais tiems, kurie turi tam pašaukimą, bet nerimauja dėl su tuo susijusių išlaidų.
Kaip manote, kodėl vienišumas taip išsikerojęs tarp Lietuvos senjorų?
Mūsų visuomenėje trūksta atjautos, atvirumo, supratimo. Reikia sukurti tokią aplinką, kurioje paprašyti pagalbos nebūtų gėda ar silpnybė. Kartais padėti senjorams trukdo ir artimųjų požiūris – jie nepasitiki savanoriais, bijo, kad šie siekia pasikėsinti į senelių turtą, palikimą; taip pat gėdijasi, kad savanoris sužinos, kad senjoras vienišas, o tai reiškia, kad jie patys artimam žmogui skiria per mažai dėmesio.
Dauguma senjorų yra labai kuklūs, iš paskutiniųjų stengiasi kapstytis patys. Deja, tai dažnai veda į gilias psichologines problemas. Koronaviruso pandemijos metu noras bet kokia kaina pačiam savimi pasirūpinti senjorus stato ir į tiesioginį pavojų.
Kokios savanorystės patirtys jums yra labiausiai įstrigusios?
Vienos mano lankomos 86 m. senjorės viena dukra gyvena užsienyje, kita, nors gyvena Lietuvoje, prižiūri vyro mamą, kuriai virš 100 metų, todėl savo mamai negali skirti tiek dėmesio, kiek norėtų. Pati senjorė taip pat nereikalauja iš jos dėmesio, nuolankiai suprasdama, kad jai tos priežiūros kol kas reikia mažiau. Taip kartais iš to nenoro apkrauti artimuosius rūpesčiais, savanoris tampa vienu iš artimiausių žmonių.
Kita pažįstama neįgali senjorė turi 3 sūnus, kurie gyvena netoliese ir reguliariai atveža jai maisto, bet svečiuose neužsibūna. Jiems atrodo, kad mama pavalgiusi, prižiūrėta, to ir užtenka. O iš tikrųjų žmogui reikia šiek tiek daugiau – rūpesčio parodymo, mylimos veiklos kartu, šilto pokalbio.
AVIVA skirti 122 tūkstančiai eurų Lietuvos Raudonajam Kryžiui leis išplėsti savanorių ratą iki 350 savanorių ir reguliariai teikti pagalbą 1000 senjorų. Už AVIVA skirtą paramą netrukus bus įdiegta ir sistema, apimsianti visus savanorius ir leisianti operatyviai juos informuoti apie senjorams reikalingą pagalbą.
Padėti vienišiems senjorams galite ir jūs! Jei pažįstate vienišą senjorą, kuriam praverstų pagalba, perduokite jam šį telefono numerį 8 800 00208.