Ne visi žmonės vienodi. Tie, kurie kokiais nors požymiais išsiskiria iš didžiosios visuomenės dalies, ne visada deramai priimami. Autistai – žmonės, kurių sveikieji vengia, šalinasi ir baiminasi. Bet ar jie turi tam pagrindą?
Sutrikimo požymiai
Autizmo požymių yra daug, tačiau galima skirti keletą būdingų beveik visiems šį sutrikimą turintiems asmenims. Sindromą gali išduoti jau dvejų metų mažylio patiriami bendravimo sunkumai.
Autistams užmegzti ryšį su kitu žmogumi (verbališkai ir neverbališkai) yra gana sudėtinga, nes jiems sunkiai sekasi plėtoti reikšminę kalbą, sklandžiai dėstyti mintis, bendrauti žodžiais ir kūno kalba. Jų elgesys plačiajai visuomenei yra gana neįprastas dėl riboto, pasikartojančio ir beprasmio elgesio (tarkim, rankų ar pirštų sukimas ar kiti kūno judesiai) ar veiklos, nesugebėjimo laikyti akių kontakto ar tinkamai išreikšti jausmų.
Negana to, dažnas sindromą turinčių vaikų ilgesnį ar sudėtingesnį sakinį suvokia unikaliai, nes geba suprasti tik atskirus žodžius, kuriuos ir įsivaizduoja savaip.
Autistams sunku suvokti skirtingo tono ar veido išraiškos reikšmę, o patys kalba arba neįprastai tyliai, arba itin garsiai. Vienas įdomiausių autizmo simptomų – daiktų dėliojimas griežta tvarka (žaislų rikiavimas nuo mažiausio iki didžiausio ar pieštukų guldymas į vieną liniją).
Kalbant apie socialumą ir santykius su kitais žmonėmis, autistams dažnai stinga vaizduotės ar kūrybingumo reikalaujančių gebėjimų, jie nesidomi aplinkiniais, todėl dažniausiai būna pasmerkti neturėti draugų.
Tokie žmonės pasaulį mato savaip, nes nesuvokia visumos, susitelkia į atskirus vaizdus, daiktus, epizodus ir pan. Skirtinga ir šį sutrikimą turinčiųjų fiziologija, pavyzdžiui, autistų ypač stipriai išlavinti jutimai, todėl jie itin jautrūs garsui, šviesai, kvapui.
Reikia pabrėžti, kad pasireiškus vienam simptomui dar negalima teigti, jog vaikas turi autizmo sindromą, tačiau kilus įtarimų dėl neįprasto mažylio elgesio, vertėtų konsultuotis su specialistais.
Gabiausi pasaulio autistai
Pasaulis stebisi neįprastais ir sunkiai suvokiamais puikiais autistų gebėjimais meno, mokslo ir kitose srityse. Susitelkęs į vieną tikslą – kurti pasakas pasaulinę šlovę ir vaikų simpatijas pelnė autizmo sutrikimą turėjęs bene garsiausias visų laikų danų rašytojas Hansas Christianas Andersenas.
Jo populiariausios pasakos „Bjaurusis ančiukas“, „Sniego karalienė“ ir kitos tapo klasikiniais kūriniais. Vaikystėje Hansas pasižymėjo kaip gana nerangus mažylis, o suaugęs buvo gana uždaras, mažai bendraujantis.
Manoma, kad autizmui būdingų bruožų turėjo ir vienas talentingiausių pasaulio kompozitorių – genijus Wolfgangas Mozartas. Visi šio gana keisto ir impulsyvaus žmogaus interesai nuo jaunų dienų krypo į muziką.
Šiuolaikinė autizmo gydymo praktika remiasi garsiojo kompozitoriaus kūriniais kaip vienu iš gydomųjų metodų, o autistai jo muzikai visada lieka neabejingi.
Fizikas ir išradėjas Albertas Einsteinas taip pat buvo pripažintas autistu, nes buvo uždaras ir kuklus, bet gebėjo įsigilinti į pačias smulkiausias ir kebliausias reliatyvumo teorijos detales. Yra žinoma, kad jis lengvai rasdavo kalbą su autizmo sindromą turinčiais žmonėmis.
Billas Gatesas – šių laikų žmogus, turintis autizmo sindromą ir tai pats pripažinęs.
Tai vienas svarbiausių ir daugiausia pasiekusių savo srities (programavimo) specialistų, įkūręs bendrovę „Microsoft“ ir iš jos uždirbęs milijonus.