Ispanijoje gyvenanti mados ženklo „Shopyte“ kūrėja Dovilė Šopytė sulaukė neeilinio įvertinimo – jos sukurtas kostiumas „Transformer“ pateko į Australijos nacionalinio vilnos muziejaus organizuojamo tvarios mados konkurso „We The Makers“ finalą. Tokia garbė atiteko vos 20 kūrėjų iš viso pasaulio.
„Patekimas į dvidešimtuką man yra didelis įvertinimas. Tikėjau savo darbu, bet vilčių daug nedėjau – kai kalba eina apie tarptautinį konkursą, tos dvidešimt vietų parodo labai mažą tikimybę patekti tarp geriausių, – portalui Žmonės.lt sako dizainerė. – Pranešti apie patekimą į finalą turėjo dar prieš kokį mėnesį, todėl nieko jau nebesitikėjau, net buvau pamiršusi. Pasirodo, dėl koronaviruso viskas tieisog nusikėlė. Gavusi iš organizatorių laišką labai apsidžiaugiau, jį perskaičiau porą kartų, nes vis negalėjau patikėti. Iškart po to paskambinau vyrui ir mamai pasidalinti puikia naujiena.“
Dovilės kostiumas „Transformer“ kartu su kitais 19 į finalą patekusių darbų bus eksponuojamas Australijos nacionaliniame vilnos muziejuje. Nors koronaviruso pandemija jau privertė atšaukti „We The Makers“ dizaino festivalį, konkurso organizatoriai neatsisako idėjos surengti finalistų darbų parodą. Tikimasi, kad ji lankytojams bus prieinama jau birželio pabaigoje. Tada turėtų būti paskelbtas ir pirmosios vietos nugalėtojas, kuriam atiteks 10 tūkst. Australijos dolerių.
Sudalyvauti konkurse Dovilei pasiūlė jos brolienė – atrodė, tai tinkamiausias konkursas vienadienių trendų nesivaikančiai dizainerei. Kūrėja įsitikinusi, kad per madą galima kalbėti apie opiausias visuomenės problemas, į jas atkreipti žmonių dėmesį. Todėl ant Londono mados savaitės podiumo „Shopyte“ jau yra pristačiusi iš audinių atraižų sukurtą suknelę, o jos sumanytos apsauginės veido kaukės tarytum nuspėjo niūrią ateitį.
Dizainerė nė nebando nuginčyti fakto, kad mados industrija – viena iš labiausiai teršiančių aplinką. Priešingai, dėl šios priežasties Dovilė pabrėžia atsakingai besirenkanti audinius, siuvanti ten kur neišnaudojami darbuotojai, gaminių pakavimui naudoja perdirbtą popierių, o už taršą, padaromą transportuojant prekes, moka papildomą mokestį, kad išnaikintų po savęs paliktą žymę. Maža to, kūrėja net užsimojo už kiekvieną nupirką rūbą pasodinti po medelį.
„Visi kartu galėtume pamėginti sutaisyti tai, kas sugadinta, užuot toliau naikindami dar nesugriautus dalykus. Ir nesvarbu, ar tai mados industrija, ūkininkystė ar tiesiog šiukšlių rūšiavimas – mes visi esame atsakingi, – įsitikinusi dizainerė. – Besaikis vartojimas ir švaistymas yra šiuolaikinio žmogaus kasdienybė. Dangoraižiai, miestų blizgesys bei plačios galimybės mus svaigina, tačiau ar pakankamai galvojame apie jų daromą žalą? Ar nėra taip, jog mes patys save po truputį naikiname? Pradedant smogu miestuose, baigiant klimato kaita. Tai – šalutinis mūsų patogumo poveikis.“
D.Šopytė tiki, kad mada ir ekologija gali būti suderinamos. Bene geriausias to įrodymas – konkurse sužibėjęs kostiumas, kurio išvaizdą galima keisti mažyčiais karabinais prisegant skirtingus audinius.
„Iš pradžių konkursui galvojau siūlyti visai kitokį variantą – pasiūti rūbą iš padėvėtų drabužių ar audinių likučių. Tačiau tai labai nuobodu, nes, kai kalba sukasi apie tvarią madą, dauguma iškart įsivaizduoja kažką panašaus – kažką perdirbto. O konkursas orientuotas į inovatyvumą – tai reiškia, reikia kažko naujo, patobulinto, naudingai pritaikomo. Todėl nusprendžiau, kad tai turėtų spręsti svarbią problemą – mažinti taršą gamybos srityje, sunaudojant kuo mažiau audinių. Ne paslaptis, kad labai didelis procentas pasaulyje pagamintų rūbų yra net neparduodami, todėl galiausiai jie yra sunaikinami. Todėl pagalvojau, kad mano gaminys turėtų būti mažiausiai trys viename. O išėjo bent dvylika skirtingų įvaizdžių, – juokiasi Dovilė. – Sukūriau kostiumą-transformerį – tai yra 100 proc. vilnos švarkas ir kelnės, susidedantys iš kelių atskirų detalių. Keičiant užsegimo būdą ir detalių puses, jų spalvos skiriasi, gali susidėlioti kostiumą tokį, kokio tądien nori. Įmanoma sukurti labai daug dėvėjimo variacijų. Taip suteikiama galimybė klientui pirkti mažiau, bet taip pat nenuskriausti poreikio rūbais išreikšti savęs. Kadangi toks drabužis atstoja kelis kostiumus, gamintojai sunaudoja mažiau audinių, kas reiškia mažesnę taršą aplinkai.“
Tačiau ne tik kostiumas Dovilės sukurtame įvaizdyje tvarus. Šiam projektui dizainerė neieškojo nieko naujo: marškinius ji pasiuvo iš padėvėtų rūbų, batus surado vintažinėje parduotuvėje. O paskutiniai akcentai – jau ikonine spėjusi tapti D.Šopytės skrybėlė ir veido kaukė, atspindinti šių dienų aktualijas.
