Prieš aštuonerius metus Atėnų olimpiadoje iškovojusi sidabro medalį, o po metų pagerinusi moterų dešimtkovės pasaulio rekordą, daugiakovininkė Austra Skujytė ilgai tokiais ryškiais pasiekimais pasigirti negalėjo. Gydėsi traumas, pakeitė sporto šaką. Bet neseniai ji vėl nustebino įspūdingomis pergalėmis. Ir dabar yra viena iš daugiausiai vilčių Londono olimpinėse žaidynėse teikiančių sportininkų.
Kasdien dvi fizinio pasirengimo treniruotės stovykloje Palangoje – juodas darbas. Todėl prisėsti kavinėje – didelis malonumas. Neišlepinta žurnalistų dėmesiu, nesijaučianti žvaigžde, nuolat nuoširdžiai besišypsanti ir besigardžiuojanti latės kava, Austra primena po paskaitų į kavinę užbėgusią studentę. Bet aš jai klastingai primenu jos 32 metus ir klausiu:
Austra, ar niekada neapima jausmas, kad gyvenimas eina pro šalį? Jūsų bendraamžės jau augina vaikus...
Mano kitoks nusiteikimas. Nesu iš tų kudakuotojų, kurios raunasi plaukus, jei kažko, palyginti su kitomis, nespėja. Taip, norisi šeimos ir vaikų, bet – ateityje. Dabar apie kitką galvoju.
Vien apie sportą? Nuo aštuoniolikos metų?
Patikėkit, kai yra noro, laiko viskam užtenka... Laiko – marios. Treniruotė juk trunka dvi valandas! Tik tiek, kad mes dažnai važinėjame – nieko per daug nesuplanuosi. Bet yra sportininkų fanatikų, kurie galvoja vien apie rezultatus, skaičiuoja kalorijas, kiekvieną savo kūno gramą, minutės tikslumu eina miegoti, grįžę iš treniruočių tuoj sėda prie kompiuterio, žiūri varžybų įrašus, analizuoja priešininkų pasirodymus ir, atrodo, apie nieką kitą negalvoja. Man būtų sunku taip gyventi…
Tokiam linksmam žmogui – tikrai. Ir kam pirmiausia skambinate po varžybų?
Dažniausiai skambindavau mamai, bet po pastarojo čempionato – ne jai... Nesakysiu, kam...
Aha, tai egzistuoja JIS. O kokie vyrai apskritai patinka? Sportiški, aišku. Be alaus pilvukų.
Aišku! Vyras turi būti vyriškas, raumeningas. Svarbu, kad mėgtų aktyviai leisti laisvalaikį. Ne prie kompiuterio rymotų... Norėčiau, kad jis suprastų tiek mano darbą, tiek gyvenimo būdą. Įsivaizduoju savo ateitį: kai baigsiu aktyviai sportuoti, man vis vien reikės judėti. Taigi, reikės, kad kas palaikytų kompaniją...
Visas interviu – birželio mėnesio žurnale „Laima“.