Aurelijus Katkevičius: „Gandai apie žiniasklaidos mirtį buvo gerokai perdėti“

Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-02-20 22:33
„Gandai apie žiniasklaidos mirtį buvo gerokai perdėti“, – šypsojosi ketvirtadienį Vilniaus knygų mugėje, diskusijoje „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“, dalyvavęs vyriausiasis žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius.

Aktualia tema, kartu su juo diskutavo žurnalus „Žmonės“, „Ji“, „Laimė“ ir „Legendos“ leidžiančios įmonės „Media Bitės“ rinkodaros performanso vadovė Reda Rutkauskienė, vyriausias naujienų portalo lrytas.lt redaktorius Tautvydas Mikalajūnas  bei leidinio „Naujasis Židinys“ vadovas Laurynas Peluritis. Diskusijos moderatorius – asociacijos Nacionalinė spauda vadovas Mindaugas Reinikis. 

„Užduosiu amžinąjį klausimą: ar internetas kada nors pakeis spaudą?“, – į diskusijos dalyvius kreipėsi M. Reinikis.

Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

„Kažkada į savo socialinius tinklus rašiau žinutę, apie tai, kad Indijoje 2011-aisiais užsidarė paskutinis spausdinimo mašinėlių fabrikas. Norėčiau jus nuraminti – jis vėl atsidarė. Taip yra ir su kino, televizijos, spaudos laidojimais. „Verslo žinios“ buvo pirmasis portalas, kuris įsivedė internetinius prenumeratorius ir mums šioje srityje visai neblogai sekasi. Prieš penketą metų žmonės pradėjo visiškai nebeskaityti žurnalų ir čia nėra jokios tragedijos. Tačiau pabrėšiu, kad žmonės vienas kitam istorijas pasakoja nuo tada, kai pradėjo medžioti mamutus. Todėl erdvė pasakojimams visada išliks – keisis tik forma. Šiuo metu stebime vinilo atgimimą – po kelių metų matysime ir žurnalų. Laikraščiai žurnalėja, žurnalai albumėja. Netgi portalai iš esmės jau yra pasenęs daiktas“, – teigė A. Katkevičius. 

„Kad ir kaip bebūtų gaila – žiniasklaida yra verslas. Pritarčiau Aurelijui, kad apie laidotuves nėra ko kalbėti, galima kalbėti apie tai, kad šioje srityje kas mėnesį vyksta techtoniniai lūžiai. Iš pradžių buvo kalbama kas ką laidos – televiziją ar spaudą.  Vėliau laidojo portalus, nes socialiniai tinklai uzurpavo viešąją erdvę.

Iššūkiai, ypatingai periodinei žiniasklaidai, yra didesni nei internetinei žiniasklaidai. Juk ten nebepraneši naujienos, breaking žinių, kitą vertus, didžiausias spausdintos žiniasklaidos pliusas – kokybė. Laikraščio kokybė yra daug stipresnė nei portalo. Mes juokaujame, kad anksčiau žurnalistai buvo menininkai, dabar – cecho darbuotojai, pagrindininė jų misija – generuoti klikus“, – kalbėjo T. Mikalajūnas.

Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Kolegoms pritarė ir įmonės „Media Bitės“ atstovė R. Rutkauskienė.

„Kalbėsiu ne tik iš žurnalo „Žmonės“, bet ir kitų žurnalų, kuriais mes didžiuojamės: „Ji“, „Laimė“ ir „Legendos patirties. O mums sekasi gerai – dėl to, kad įvykdėme nemažai pokyčių, transformavomės. Tokie dalykai yra reikalingi kiekvienam ženklui. Šiuo metu mūsų pagrindinis tinklas – spaudos ir digital sinergija.

Žinoma, spaudoje svarbus yra finansinis momentas. Portale tempas greitesnis, o kiekvieną savaitę sukurti naują viršelį kainuoja daug darbo, pastangų. Juk ant viršelio dedamas herojus turi ne tik gražiai atrodyti, bet ir turėti ką pasakyti, jis pasakoja istoriją. Žmonės mėgsta klasiką, nors ją dažnai ir laidoja, bet besitransformuojanti spauda gali gyventi ir gali gyventi gerai“, – sakė R. Rutkauskienė.

„Diskursas teigęs, kad elektroninės skaityklės užmuš knygas – nesipasitvirtino. Absoliuti dauguma „Naujojo Židinio“ skaitytojų mėgsta žurnalą pasiimti į rankas ir jį skaityti. Auditorijos pokyčiai, sukrėtimai mūsų nepalietė tiek, kiek palietė komercines žiniasklaidos priemones. Kultūrinė spauda gyvena kitaip, ji gyvena iš prenumeratorių ir išorinių projektų finansavimo. To drastiško lūžio nebuvo – greičiau tolygus perėjimas į elektroninių archyvų sukūrimą, o  „Naujojo Židinio“ tiražas taip pat po truputį auga“, – džiaugėsi L. Peluritis. 

Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Vilniaus Knygų mugė 2020. Diskusija: „Spausdintas tekstas: kas išlaiko laikraščius ir žurnalus gyvus interneto eroje?“/ Pauliaus Peleckio/ „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

R. Rutkauskienė teigė, kad „Žmonės“ prenumeratų rezultatai rodo, kad skaitytojams spauda vis dar aktuali: – „Man atrodo, kad mūsų prenumeratorių skaičiai rodo žmonių lojalumą spaudai. Per du metus dvigubai padidinome jų skaičių. Šiuo metu smarkiai gilinamės į prenumeratorių bendruomenę. Stengiamės pažinti ir suprasti, ko nori vartotojas. Žurnalą „Legendos“ leisdavome keturis kartus per metus, bet skaitytojai teigė, kad jiems toks periodiškumas yra per mažas, dėl to padidinome skaičių iki šešių numerių ir tikimės, kad viskas bus gerai. Norime parodyti ir mokslininkus, ir kultūros žmones, kurie daug prisideda prie Lietuvos valstybės kūrimo.“

Baigdamas diskusiją A. Katkevičius pabrėžė, kad tai, kas žiniasklaidoje vyksta pastaruosius penkerius metus – formų gryninimas: – „Viskas, kas vyksta pastaruosius penketą metų yra priemonių, skaitytojų išgryninimas. Viskas vyksta pagal poreikį, redakcijos atsižvelgia į tai, ko nori publika. Žiniasklaida transformuojasi atsižvelgdama į skaitytoją. Kiekvienas kuria savo ratą, bendruomenę ir kiekvienas formatas gyvuos, svarbiausia, kad žmonės skaitytų, o jie skaitys visada – gandai apie žiniasklaidos mirtį buvo gerokai perdėti“.

 

Naujausi straipsniai