Labai dažnai moterys šeiminės ramybės vardan nutaria „aukotis“ – t. y. elgiasi taip, kaip mano esant reikalinga, nors jų pačių norai visai kitokie. Deja, neretai ne tik nesulaukia artimųjų įvertinimo ir padėkos, bet ir paprasto supratimo. „O kas tau liepė kentėti?“, „ar aš tavęs prašiau?“, „pati kalta, kad taip gyvenai“...
Juk ne tokios „paguodos“ tikisi senatvėje tos, kurios „dėl vaikų“ nesiskiria su smurtaujančiu sutuoktiniu, taupo kiekvieną centą, norėdamos pagražinti namus, ar verčiasi per galvą vežiodamos vaikus į daugybę būrelių. Po daugelio metų paaiškėja, kad viso šito reikėjo... tik joms pačioms.
Dažniausios situacijos, kuriose moterų „auka“ neįvertinama:
1. Gyvenimas su netinkamu vyru „dėl vaikų“. Jei vaikai mato nuolatinius konfliktus, smurtą ar tylią tėvų neapykantą vienas kitam, augdami jie nesijaučia nei saugūs, nei laimingi. Jie labai anksti išmoksta apsimetinėti ir slėpti savo jausmus, nes turi šalia puikiausią pavyzdį – savo tėvus. Todėl daugelis užaugę skuba kuo greičiau iš tos slogios aplinkos – kurti savo gyvenimo.
O senatvėje dėkingumo laukusi mama susiduria su garsiai išsakomomis vaikų nuoskaudomis. Juk būdama nelaiminga, ji vertė kentėti ir juos. Būna ir taip, kad gyvenimo negandų išvarginta mama tampa irzlia moterimi, kurios šeima vis tiek suyra, nes skyrybų paprašo vyras. Ir, likimo ironija, tėvas (neretai ir jo antroji žmona) su suaugusiais vaikais užmezga gerus santykius. Taigi, gyventi santuokoje „dėl vaikų“ – ne visada protinga.
2. Asmeninių pomėgių išsižadėjimas. Tai brandžiame amžiuje mamomis tapusių moterų bėda. Ypač jei kūdikis labai ilgai lauktas. Jos taip pasineria į motinystę, kad vaikas tampa visu pasauliu. Asmeniniai pomėgiai, norai ar laisvalaikis be vaikų joms atrodo kaip šventvagystė.
Tačiau metai bėga greitai ir tokie vaikai, vos tik paauga, skuba išsivaduoti iš juos slegiančios motiniškos globos ir meilės. Juk vaikai yra asmenybės ir pernelyg didelis prieraišumas juos gali skatinti elgtis priešingai – bėgti ir tolti siekiant savarankiškumo ir bandant galimybių ribas.
Todėl norėdamos auginti brandžią asmenybę, turėtumėte nepamiršti ir savęs. Priešingu atveju rizikuojate įdiegti vaikui daugybę kompleksų. Spėkite, ką dėl jų užaugęs jis kaltins?
3. Nemėgiamas, bet gerai mokamas darbas. Kartais moterys atsisako karjeros ar profesinių ambicijų tik todėl, kad dabartinė darbovietė yra palanki auginant vaikus. Tačiau jei esate gabi, bet tenkinatės vyr. specialistės pozicija kokioje nors nykioje biudžetinėje įstaigoje, nes susirgus vaikui lengva gauti nedarbingumą, gerai apgalvokite savo pasirinkimo pasekmes.
Galbūt keletą metų tai tikrai prasminga, tačiau užsisėdėjimas tokioje komforto zonoje pasitenkinimo neatneš. Ir kai po daugelio metų matydama mažiau gabių ir išsilavinusių draugių pasiekimus atsidusite: „o aš aukojausi dėl tavęs“, kažin ar daugelis vaikų bus laimingi. Juk kaltas jaustis nenori niekas. O būtent kaltės jausmą sukelia tokie mamos žodžiai.
4. Nepagimdyti vaikai. Neretai moterys nesiryžta gimdyti tik todėl, kad mano esančios per jaunos, neturi stabilaus materialinio pagrindo, darbe laukia paaukštinimas... Bet laukiant tinkamiausios progos ir aplinkybių, galima sulaukti ir senatvės.
Vis tik labiausiai kenčia tos, kurios ryžtasi abortui. Nors galima rasti teiginių, kad tai tik paprasta medicininė procedūra, tačiau moterys visą gyvenimą prisimena tą dieną, skaičiuoja metus, kokio amžiaus dabar būtų jų negimęs vaikas.
Kai kurios dėl komplikacijų ar susiklosčiusio gyvenimo jų taip ir nesusilaukia. Ir tikra išdavystė būna, kai vyras, kuris spaudė „susitvarkyti“, po daugelio metų pareiškia, kad galutinis sprendimas ir atsakomybė yra jos pačios. Arba jei nepavyksta vėliau tapti tėvais – kai vaikų jau nori ir vyras – jis ramiai išeina pas kitą, o moteris lieka tik su savo skausmu.
5. Vadovavimasis protu, o ne jausmais. Tai nereiškia, kad proto balso klausyti nereikia. Tačiau tik ne tada, kai renkatės gyvenimo vyrą ar profesiją. Šiandien perspektyvi specialybė rytoj gali būti jau visai nepopuliari, o geriausių rezultatų žmonės pasiekia dirbdami mėgiamus darbus.
Gyvenimas su vyru, kuris, atrodo, gali būti idealus partneris, gali virsti tikru pragaru, jei nėra meilės ir fizinės traukos. Toks ryšys yra pasmerktas, nes žmonės jaučia nuolatinį nepasitenkinimą ir ima konfliktuoti. Ir priešingai, tikra bei aistringa meilė padeda įveikti didžiausius gyvenimo išbandymus.