Dvi draugės – Augustė Radzevičiūtė-Gittins ir Agnetė Voverė – prieš metus į mergvakario šventę pažvelgė kitaip ir įkūrė moterų socialinę bendrystę skatinantį projektą „Pintuvės”. Šis projektas skatina atsisakyti primityvios mergvakario idėjos ir įsigilinti į tikrąją šios šventės prasmę.
Viena iš projekto iniciatorių Augustė Gittins teigia, kad dažnai jaunosios ir jų draugės mergvakarį supranta ne kaip prasmingą laiką praleistą kartu su nuotaka, bet kaip paskutinę laisvės naktį. Pasak jos, šiai dienai mergvakaris praradęs tikrąją savo, kaip nuotakos išlydėjimo iš nerūpestingos jaunystės į ištekėjusios moters gyvenimą, prasmę: „Jeigu balti limuzinai, velnio rageliai ant galvos ir telefono numerių prašymas gatvėje kažką džiugina – valio! Mes kreipiamės į kitą auditoriją, su kuria norime dalintis savo atradimais apie mergvakarį“.
„Pintuves” įkūrėte kartu su savo bendražyge Agnete. Kada prasidėjo jūsų draugystė?
Mūsų draugystė trunka jau dešimtmetį. Dar nuo tada, kai susipažinome Užupio gimnazijoje. Paauglystėje visą laiką leisdavome kartu: mokykloje, po pamokų. Tada prasidėjo kelionės su kuprinėmis po Europą, gyvenome kartu ir kai studijavome, o dabar žiūrime, kaip žaidžia mūsų vaikai! Nuostabu yra rasti draugę ir žinoti, kad ji – visam gyvenimui ir jo projektams.
Kada ir kaip užgimė pirmoji mintis apie moterų socialinę bendrystę skatinantį projektą „Pintuvės“?
Viskas prasidėjo prieš metus, kai savo artimiausioms draugėms pradėjome rengti mergvakarius. Jie buvo kitokie – labai artimi, pilni moteriškos energijos, kurios visos buvome pasiilgę ir paskandinę ją buities reikaluose. Nusprendėme: kodėl gi nepasidalinus „normalaus“ mergvakario idėjomis, kurios pirmiausia yra ne apie paskutinę laisvės naktį, bet apie moterų draugystę, jų artumą ir laiką kartu?
Kaip gimė šios iniciatyvos pavadinimas?
Pintuvės yra senas lietuvių žodis, reiškiantis mergvakarį. Tik tie mergvakariai senovėje buvo kitokie – jie buvo liūdni, su raudomis ir graudenimais. Būdavo atsisveikinama su nerūpestinga jaunyste ir žengiama į ištekėjusios moters gyvenimą. Mums žodis „pintuvės“ labai svarbus – geriausia, ką gali daryti per mergvakarį, tai pinti draugystę.
Koks dažniausiai būna „Pintuvių” mergvakario turinys?
Kiekvienas mergvakaris – individualus, nuo to priklauso ir jo veiklos bei trukmė. Siūlome dirbtuves, įvairias degustacijas, ritualus, teminius mergvakarius. Pirmiausia klientėms išsiunčiame klausimyną, o tada jau paleidžiame į darbą savo fantaziją.
Ar sulaukiate daug jaunųjų ir jų draugių susidomėjimo?
„Pintuvės” – „šviežias” reikalas, o idėjų prigalvojame daugiau nei spėjame įvykdyti. Susidomėjimo daug – manau, kad šiuolaikinės moterys ieško alternatyvų. Suprantame, kad visų šiuolaikinių mergvakarių tradicijų nepakeisime, bet to ir nereikia.
O koks buvo jūsų pačios mergvakaris?
Mano mergvakario dar nebuvo! Bet kai ateis laikas (žinau, kad mano draugės pažįsta mane kaip „nuluptą”) jis bus suplanuotas taip, kaip įsivaizduoju pati. Labiausiai norėčiau, kad per mano mergvakarį niekas niekur neskubėtų. Kad galėtume visos gulėti ir plepėti, kaip plepame jau metų metus.
Ar jums tai labiau verslas, ar hobis?
Dabar tai yra greta mūsų kitų darbų einantis projektas. Nekūrėmė „Pintuvių” kaip verslo, labiau kaip savo vidinę išraišką ir duoklę moteriškai draugystei. Su Agnete nusprendėme – „Pintuves” organizuosime tol, kol tai teiks mums džiaugsmą. Be to, tai yra labai gera priežastis daugiau laiko praleisti kartu, net jei pusę darbui skirto laiko prapliurpiame apie ne mažiau svarbius gyvenimo reikalus.
Organizuojate ne tik mergvakarius, bet ir gimtadienius, dirbtuves. Kaip atsirenkate, kurias šventes norite padėti suorganizuoti?
Mergvakariai gana siaura, sezoniška sritis. Apskritai sakome, kad mergvakaris nebūtinai turi vykti prieš vestuves – draugėms pabūti kartu visai nereikia progos. Taip pat turime įkurtą „Pintuvių” studiją šiek tiek už Vilniaus, kur rengiame dirbtuves. Mergvakariai išlieka pagrindinė ašis, tačiau rengiame ir gimtadienius, vaikelio sutikimo šventes bei puoselėjame moterų draugystę.
Kas žino, gal kažkada pradėsime ir vyrų socialinę bendrystę – ji juk ne ką mažiau svarbi! Kodėl vyrai per bernvakarius būtinai turi eiti į striptizo klubus ir kitą rytą atsibusti kur nors krūmuose? Gal jie irgi nori kvepiančių chalatų, austrių ir šampano terasoje miško viduryje? Tik garsiai bijo pasakyti. Esame atviros viskam – reikia tik mūsų paprašyti.
Ką patartumėte jaunosioms ir jų draugėms, kurios šią vasarą ruošiasi mergvakariui?
Galvoti apie tai, kas patiktų jaunajai, o ne jos draugėms. Planuojant mergvakarį galvokite apie jį, kaip apie mini draugystės išbandymą – sugalvokite, kas pradžiugintų ir sujaudintų būsimą nuotaką, kad ta diena būtų nepamirštama. Reikia prisiminti, kad mergvakaris nėra prievolė, tai proga draugėms pabūti kartu, niekur neskubėti, mėgautis viena kitos draugija ir kikenti iki pat paryčių. Tikėtina, kad per vestuves su nuotaka pašnekėti nespėsite – tam ir yra mergvakariai, kad spėtumėte apšnekėti visas baimes, abejones, džiaugsmus ir liūdesius.
