Šeštadienį nacionalinėje atrankoje į „Euroviziją“ drauge su grupe „Black Spikes“ dalyvavusi Indrė Launikonytė su savo gerbėjais pasidalijo padėka komandai, žiūrovams ir visiems, prisidėjusiems prie trumpos, tačiau įsimintinos jų kelionės siekiant iškovoti kelialapį į didžiausią Europoje dainų konkursą.
Nors kova dėl kelialapio į „Euroviziją“ Indrei Launikonytei ir grupei „Black Spikes“ baigėsi, sekmadienio vakarą atlikėja pasidžiaugė įveikusi kone sunkiausią jai šių metų išbandymą. Moteriai prieš pat pasirodymą teko atlikti gerklės operaciją, kurios padariniai – tokie kaip skausmas bei kamavusi nemiga – tikrai nepalengvino ėjimo tikslo link.
Feisbuke, nurimus aistroms po šeštadienio, I.Launikonytė pasidalijo nuoširdžiu įrašu, kuriame ne tik atskleidė žiūrovams nematytus užkulisius, bet ir padėko prie viso pasirodymo dirbusiai komandai.
„Black Spikes“ / D.Umbraso / LRT nuotr.
„Kai su Black Spikes sužinojome, kad esame atrinktos į nacionalinės Eurovizijos filmavimą, buvo likę 10 dienų maksimaliai geram pasirodymui paruošti. Pirmas dienas panika ir nemigos naktys buvo geriausios draugės. Pas mūsų bosistę Simoną Karinauskaitę idėjų – šimtai, tačiau jas išgryninti reikia laiko. Kaip tik jo mes ir neturime.
Pirmas žmogus, kurio vardas man šovė į galvą, buvo Šarūnas Kirdeikis – idėjų generatorius. Vienas Zoom skambutis, antras – dirbame! Atrodo, kad įtampa iškart atslūgo, pasidarė ramu ir bent jau tą naktį buvo miegota. Scenografą turime puikų! SAUGU.
„Black Spikes“ / D.Umbraso / LRT nuotr.
Next step (kitas žingsnis -aut. past.). Įvaizdis. Va, įvaizdis ir karantinas – du, tarpusavy labai nederantys žodžiai. NIEKAS NEDIRBA. Panos PENKIOS. Audinių salonai paslaugas teikia tik internetu – nei pačiupinėsi, nei medžiagas įvertinsi. Turint omenyje, kad dar reikia viską pasiųti, iššūkiu tapo kiekvienas žingsnis. Dienos bėgo, laiko mažėjo, bet kiekvienas dirbo savo darbą ir ant lapo suklotos mintys ėmė įgyti formą.
Per kelias dienas viskas taip įsisiautėjo, jog žodį karantinas bent trumpam buvo galima pamiršti
Per kelias dienas viskas taip įsisiautėjo, jog žodį karantinas bent trumpam buvo galima pamiršti. Skambučiai, laiškai, interviu, primatavimai, fotosesija, repeticijos ir nuo ryto iki vakaro mintys galvoje tik apie pasirodymą. Prabundi naktį ir vėl – Eurovizija. Atsikeli ryte – Eurovizijos kronikos tęsiasi. Eurovizija mums buvo kur kas daugiau nei viena laida TV eteryje, mums tai buvo ištisa, nepertraukiamo darbo kelionė 24 val. per parą.
Visame tame bėgime, likus kelioms dienoms iki eterio, netikėtai man išoperuojama gerklė. Kad scenoje nebūtų per lengva. Įjungiau ignorą ir sėdau ant nuskausminamųjų – jau tikrai ne dabar laikas savęs gailėti. Gerklėje ištinusi, atvira žaizda, bet aš ir čia randu pliusų – metas pabadauti.
„Black Spikes“ ir Indrė Launikonytė
Filmavimo diena. Naktis prieš filmavimą – tradiciškai nemiegota. Stresas. 6 val. ryto pasigirsta nekenčiamiausias pasaulyje žadintuvo garsas. Neužilgo gaunu Agnieškos Vrubliauskienės žinutę: ar jau atsikėlusi? Apima meilės ir bendrystės jausmas. Išgeriu arbatos ir 7 val. ji atrieda į kiemą. Važiuojame į studiją išbudinti balsų.
Prisiekiu, pusę 8 ryto tai dar niekada nesu dainavusi! Pakvėpuojame, įsidainuojame, užlipame iki savo aukščiausių natų – skambame taip, lyg būtume visą naktį dainavę. 8 val. mes jau LRT studijoje. Turime savo jaukų kambarėlį, kuriame vyksta grimo, šukuosenų, rankų dažymo, nagų klijavimo darbai.
Artėjant 12 val. – mano miego lūžio pikas. Nemiegota nuo užvakar. Kaip tik tuo metu turime būti scenoje. Šokant per repeticiją taip susimaišau scenos lokacijose, kad nueinu ne į tą pusę, viduje kyla stresas, tarsi aptemsta protas. Baisiai troškina, nulūžta nagas, rėkiu per visą studiją, kad priklijuotų.
Ima maišytis emocijos, noriu savimi pasidžiaugti, bet neišeina, esu savimi nepatenkinta. Jaučiu, kaip labai trūksta žiūrovų. Filmuojame. Išsitiesiu kaip styga. 3 minutės scenoje prabėga kaip akimirka. Pasigirsta: nufilmuota!
Tiek mažai laiko, o nuveikta tiek daug.
Black Spikes, ačiū už kvietimą leistis į šią kelionę kartu. Buvo labai spalvinga patirtis.
Šarūnai Kirdeiki, ačiū tau už profesionalų darbą, mokymą seksovai vaikščioti, ieškojimus ir atsidavimą. Ačiū, Milda Metlovaite, už ypatingais iššūkiais apipintą darbą, kuriant mūsų įvaizdį, ir dar suknelės keitimą iš naujo paskutinę naktį, nes kažkas persigalvojo. Vos pasirodžius pirmoms nuotraukoms, visi ėmė rašyti, kokie įspūdingi kostiumai. Ačiū, Lina Simulyte-Belove, už grožį kuriančias rankas ir makiažą, kurį nusivaliau paryčiais eidama miegoti, nes buvo labai gaila, už pagalbą, kuriant įspūdingo dydžio karūnas iki paryčių.
Žiūrovai, jūsų palaikymas nuoširdžiai nustebino. WOW.
Balsų lentelės viršuje! Ačiū už jūsų balsus ir palaikymą, jis mums – pats svarbiausias. Siunčiame linkėjimus ir tikime, jog pavasarį bei vasarą galėsime jums dovanoti savo koncertus. Ačiū komisijai už pastabas. Šokiravome? Džiaugiamės!“
„Eurovizijos“ nacionalinė atranka „Pabandom iš naujo!“. Pirmoji laida (43 nuotr.)
