Metų pradžioje muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“ pasirodė ilgą laiką iš viešumos dingusi atlikėja Simona Jakubėnaitė. „Atėjo naujas gyvenimo etapas ir supratimas, kad turiu pasinaudoti savo duotybėmis“, – pasakoja Simona, kurios planuose jau ir naujas singlas, ir albumas.
Šiuo metu Simona Jakubėnaitė intensyviai dirba vokalo mokytoja, dainuoja, ruošiasi naujiems projektams ir kaip pati sako, brandina idėjas rudeniui. „Gyvenu muzika ir laukimu kada vėl galėsiu pasirodyti“, – sako ji.
Kurį laiką buvote dingusi iš viešumos ir prieš pusę metų visai netikėtai pasirodėte muzikiniame projekte „Lietuvos balsas“. Kas paskatino vėl sugrįžti į sceną?
Tiesą sakant, jau prieš porą metų buvau gavusi pasiūlymą ateiti ir sudalyvauti šiame projekte, tačiau tuo metu lipti ant scenos visai nesinorėjo. Dirbau savo vokalo studijoje, ruošiau perspektyvius dainininkus konkursams. Į muzikinį projektą keliauti atsisakiau, galvojau, geriau tegul mano mokiniai dalyvauja (juokiasi).
Na, o šiais metais viskas susidėliojo taip, kaip ir turėjo būti. Pasukau savęs ieškojimo keliu. Įvairios dvasinės praktikos man padėjo išsigryninti, atrasti muziką bei norą dainuoti iš naujo. Niekada nesuprasdavau, kodėl nemoku ir nenoriu panaudoti savo duotybės. Dabar suprantu, kad viskam – savas laikas.
Manau, tapimas vokalo mokytoja taip pat padėjo suprasti, koks nuostabus dalykas yra dainavimas. Ėmiau juo mėgautis. Džiaugiuosi, kad būtent dabar jau esu pasiruošusi, galiu būti savimi ir daryti tai, kas man patinka.
Panašaus jausmo vedama į projektą sugalvojau ateiti vakarą prieš atrankas. Nusprendžiau, patikrinti likimą: jeigu per vėlu – tiesiog nedalyvausiu, o jei lemta – priims. Taip spontaniškai ir pasidėjo mano kelionė atgal į sceną.
Ko tikėjotės?
Pačioje pradžioje tiesiog norėjau padainuoti taip, kaip jaučiu ir moku. Atėjau su tokia muzika, su kuria nenorėjau niekam įtikti. Jau po pirmojo pasirodymo jaučiausi pakylėta ir išsilaisvinusi. Vėliau, atsirado „sportinis“ smalsumas, stengiausi su kiekvienu išėjimu į sceną viską atlikti kuo geriau. Neslėpsiu, mąsčiau ir apie projekto laimėjimą.
Nors didžiausias noras padainuoti išsipildė su kaupu, mane nustebino dar ir tai, kad turiu tiek gerbėjų bei sekėjų, kurie manęs laukė sugrįžtančios. Jie mane pamatė visai kitokią.
Norėjau įkvėpti ir parodyti jaunimui, kad galime auginti vokalo kokybę Lietuvoje, kad mes, lietuviai, galime skambėti pasaulietiškai ir moderniai. Priminiau kitiems, kad sceną reikia gerbti ir ant jos lipti tik tada, kai turi ką pasakyti.
Iš popmuzikos scenos pasitraukėte, kai buvote savo populiarumo viršūnėje. Net „Eurovizijoje“ su Linu Adomaičiu sudalyvavote...
Lietuvoje iš popscenos išėjau pačiu laiku, buvau pavargusi nuo koncertų ir dirbtinų nuotraukų. Tiesa, kaip tik tuo metu gavau stipendiją mokslams Amerikoje, Berklio Muzikos koledže. Penkis metus gyvenau ten ir planavau džiazistės karjerą Niujorke, tačiau baigus studijas, netikėtai sugalvojau grįžti namo.
Vidinė intuicija pakuždėjo, kad turiu tai padaryti, todėl atsisakiau kontraktų bei CD leidybos su žinomais žmonėmis ir grįžau į Lietuvą. Namuose užklupo juodas periodas, bet tai buvo išsigryninimo laikas. Jo reikėjo, jog vėl pakilčiau.
Minėjote, kad bendravimas šou versle yra dirbtinas. Dabar kažkas pasikeitė?
Dirbtinumo šou pasaulyje tikrai yra, tačiau jo apstu ir visame mūsų gyvenime. Tuo metu, kai pasitraukiau, man viskas atrodė lyg kaukių balius. Neslėpsiu, šiame versle ir šiandien daug kaukių. Pakeičiau savo požiūrį į visa tai. Dabar reaguoju paprastai: tegul visi gyvena ir elgiasi kaip nori, tai – kiekvieno asmeninis spektaklis ir mums nebūtina jame dalyvauti.
Tiesa, susipažinau ir su naująja muzikantų ir atlikėjų karta. Galiu tik pasakyti, jog Lietuvos muzikos pasaulyje tikrai yra nuoširdžių ir paprastų žmonių.
Po projekto tikriausiai atsirado laiko poilsiui? Vasaros atostogos jau numatytos?
Labai mėgstu discipliną ir tvarkingą dienotvarkę. Mano vasaros atostogos prasideda rugsėjo mėnesį prie jūros, kai nebūna žmonių. Mėgstu pabūti viena ir ilgai vaikščioti pakrante su savo šunimis. Todėl kalendorinę vasarą planuoju dirbti kaip vokalo mokytoja. Taip pat turiu tikslą įgyvendinti naujas idėjas. Šį laikotarpį aš vadinu „Simonos etapu“.
Žinoma, kiekviena vasara neapsieina be miško, maudynių upėje, sporto ir meditacijos, todėl ir ši bus ne išimtis.
