Dainininkė, projekto „Lietuvos Balsas“ dalyvė Paulina Paukštaitytė džiaugiasi, kad visuomet sulaukdavo didelio palaikymo iš klasiokų bei mokytojų, tačiau neslepia, jog mokykloje buvo tapusi apkalbų objektu. Mergina nedrąsiai prisipažįsta, kad būnant populiariu neįmanoma susirasti tikrų draugų, tad tenka pasitikėti senomis draugėmis.
Šiuo metu esi pirmakursė, įstojai į Socialinių mokslų kolegiją Vilniuje. Kaip sekasi pritapti naujoje aplinkoje?
Į mokyklą nenorėčiau sugrįžti, nes man labai patinka studento gyvenimas. Mėgaujuosi gyvenimu kitame mieste, kur po truputėlį mokausi savarankiškumo, o tai yra naudinga kiekvienam jaunam žmogui. Paskaitos visiškai skiriasi nuo pamokų mokykloje, todėl nauja rutina mane labai žavi.
Dabar studijuoji reklamą, o kurie dalykai mokykloje tave traukė labiausiai?
Aš be galo mėgau istoriją, man labai patiko mano istorijos mokytojas. Ir lietuvių kalba, nes mokytoja taip pat buvo labai gera. Manau, kad labai daug kas priklauso nuo mokytojo. Kai tau įdomus žmogus, kai jis geba įdomiai pasakoti, tai ir dėstomas dalykas pradeda patikti. O nesisekė man matematika, stengiausi ją suprasti, mokiausi pas korepetitorius, tačiau tai nebuvo mano sfera.
Ar mokyklos metais patyrei nuotykių, kuriuos su šypsena prisimeni iki šiol?
Iš tikrųjų, tai yra labai negražus dalykas, bet kas bent kartą nenusirašinėjo mokykloje? Aš visą gyvenimą prisiminsiu vieną įvykį, kai dešimtoje klasėje mano klasė buvo labai vieninga. Tuo metu mokiausi vokiečių kalbą ir mes rašėme žodžių diktantą. Savo klasiokų paprašiau, kad padėtų man nusirašyti, nes esu prasčiausia nusirašinėtoja. Tiesiog nemoku to daryti. Po pamokos, per pertrauką visa klasė nuėjome pas mokytoją ir jie man padėjo apkeisti lapelius, lyg būčiau parašiusi tobulai. Žinoma, gavau dešimt, bet tą dešimtuką visada prisiminsiu kaip šiltą bendradarbiavimą su klasiokais.
O kaip klasiokai reagavo į Tavo išpopuliarėjimą TV projekte „Lietuvos Balsas“?
Aš nežinau ar tai priklausė nuo to, kad esu iš Marijampolės, ar dėl kažko kito, bet žmonės mano mieste buvo toki vieningi! Mane visi palaikė. Pamenu, kaip mano klasė net dalyvavo konkurse, kad laimėtų bilietus į finalą, bet, žinoma, nelaimėjo (juokiasi). Ne paslaptis, kad mano lankomumas labai nukentėjo, bet iš mokytojų sulaukdavau tik palaikymo ir pagalbos. Kadangi gyvenau Marijampolėje, man labai dažnai reikėdavo keliauti į Vilnių ir atgal, tad kai būdavo tiesioginės transliacijos į mokyklą eidavau dvi ar tris dienas per savaitę. Labai dažnai neatsiskaitydavau kontrolinių, bet mokytojai suprasdavo ir padėdavo išmokti kuo daugiau per trumpesnį laiką.
Ar niekada nesijautei atstumta dėl to, kad esi žinoma?
Aš turiu savo geriausias drauges, su kuriomis bendrauju nuo darželio laikų. Mes užaugome, mokėmės ir net dabar studijuojame kartu. Jos visada man buvo ramstis.
Apkalbinėjimas už akių, nužiūrinėjimas, kaip aš apsirengusi buvo visada. Yra žmonių, kurie man nuolat primena? „Tai tu dalyvavai tam projekte?“ „Tai tu čia ta Paulina?“. Tdėl visada akcentuoju, kad aš esu tokia pat, kaip ir visi, noriu, kad su manimi bendrautų lygiai taip pat.
Paatvirauk, ar įmanoma turėti tikrų draugų, kai esi populiarus?
Atsakysiu tiesiai šviesiai, taip, kaip yra – neįmanoma susirasti tikrų draugų, kai esi populiarus. Mano visi artimiausi draugai, su kuriais dabar bendraujame, yra iš seniau, kai dar buvau niekam nežinoma. O tie žmonės, kurie buvo šalia manęs tuo laikotarpiu, tai ir liko ten. Aš juos vadinu pažįstamais, kolegomis.
Vos pažvelgus į Tave matosi, kad esi scenos žmogus. Kodėl pasirinkai studijuoti marketingą ir reklamos kūrimą?
Man visada buvo įdomu, kaip kryptingai pateikti reklamą, žinoti reklamos psichologiją ir metodus, kaip paveikti žmogų. Ne paslaptis, kad mus labai veikia reklamos. Be to, pati dirbu toje sferoje ir noriu tai išmanyti. O Socialinių mokslų kolegiją pasirinkau todėl, kad tik ši aukštoji mokykla siūlo marketingo ir reklamos kūrimo studijas. Ieškojau tokios programos ir universitetuose, tačiau neradau. Prieinamiausias studijuojamas dalykas man buvo būtent čia ir tikrai ne todėl, kad turėjau žemą stojamąjį balą. Be to, aš tikrai nenusivyliau, nes man čia labai patinka!
Kur matai save po dešimties metų? Galbūt turi svajonę, kurios šiuo metu sieki?
Noriu kurti muziką ir leisti dainas. Atlikėjui didžiausia dovana yra atrasti savo klausytoją ir tuomet, kai jis bus atrastas, mano didžiausia svajonė bus išpildyta. O jau greitai, spalio pabaigoje, išleisiu naują dainą, kuria nekantrauju pasidalinti.