Jau daugiau nei pusę metų Vilniuje, Verkių gatvėje, veikia dainininkės Aistės Pilvelytės mokyklėlė. Pedagogės duonos paragavusi moteris pasakoja apie savo mokinius ir jų didžiausias baimes, troškimus bei atkaklumą. Aistės siekiamybė – išmokyti ne tik taisyklingo kvėpavimo ir dainavimo technikos, tačiau taip pat jai pačiai tokio būdingo užsispyrimo.
Kalbėdama apie karjeros pradžią A. Pilvelytė prisimena, kaip daugelį kartų jai norėjosi viską mesti, nusispjauti ir judėti kita linkme. Talentingą merginą tada perkalbėjo tėvai. Ugningą Aistės charakterį jie suvokė kaip dovaną. „Mama ir tėtis mokė užsispyrimo, niekuomet nepasiduoti. Tikino visko nemesti pusiaukelėje. Šią vertybę stengiuosi perduoti ir savo mokiniams“, – atvirauja A. Pilvelytė.
Visuomet iki galo užsibrėžtų tikslų siekiančios dainininkės mokykloje renkasi įvairaus amžiaus vaikai ir jaunuoliai. „Mokytis dainuoti – nebūna per vėlu. Kartais nutinka taip, kad nusprendi sulaukęs 23-ejų ar daugiau metų. Kodėl gi ne? Pats mokymosi procesas be galo įdomus, net jei nenori atsidurti didžiojoje scenoje ar dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, vis tiek gali dainuoti. Dėl savęs“, – sako atlikėja.
Kai kurie jos mokinukai į Vilnių atvyksta ir iš labai toli. Viena mergaitė gyvendama Jonavoje sugalvojo, kad nori mokytis vokalo pas gerai žinomą atlikėją. Atstumas ne bėda siekiant savų tikslų, kai turi ryžto. Jau nuo rugsėjo Aistė stengsis jai perduoti visas dainavimo subtilybes ir patirtį.
Matant mokinių progresą A. Pilvelytė jaučiasi nepaprastai laiminga. „Mokykla veikia vos pusmetį, po truputį augame ir plečiamės. Turiu planų moksleivius vežtis į konkursus, su jais dalyvauti įvairiuose renginiuose, taip pat, jei vaikas nori – paruošti didžiajai scenai.
Profesionalės teigimu, dažniausiai net keletas iš 30 vaikų yra gimę scenai. Svarbiausias faktorius žengiant jos link – juodas, sunkus ir be abejo nuoširdus darbas.
„Galiu išmokyti taisyklingo kvėpavimo, artikuliacijos. Viskas ateina su praktika. Esu atsidavusi tam, ką darau. Gyvenime yra buvę, kad mokiau be jokio užmokesčio nieko neprašydama. Ir dabar, jei matyčiau, kad mokiniui sunku su finansais, o jis tikrai labai nori – galiu mokyti tiesiog iš užsidegimo.“
Dažnai vaikučiai varžosi išvydę garsią moterį. Reikia keleto dienų, kol jie susidraugauja. Dainininkė neslepia, kad jai pirmiausia kiekvienas mokinys yra draugas. „Griežčiau žiūriu į užduodamus namų darbus. Jei vaikas jų neatlieka, stengiuosi paklausti priežasties, ją nustačius – sprendžiu problemą. Dažniausiai nesu perdėtai reikli. Svarbiausia gera besimokančiojo savijauta.“
Kas lemia populiarių atlikėjų sėkmę? „Juodas ir intensyvus darbas“, – be lašo abejonės tikina moteris. „Visi mes talentingi, tačiau ne vis darbštūs. Aišku, vieniems padeda įgimta charizma.“ A. Pilvelytės nuomone, jei bijai atsiskleisti, kažkas tavo viduje neleidžia pasireikšti – žiūrovas pastebės.
„Tarp mūsų su mokiniais vyksta mainai. Jie man, o aš jiems. Iš vaikų sklindantis gerumas bei džiaugsmas daugeliui suaugusiųjų visai nebūdingas. Matydami, kaip iš širdies dirbu ir dėl jų stengiuosi, vaikai man atsidėkoja šypsena, supratingumu ir visuomet – darbštumu.“
Dažnai draugės stebisi, kaip Aistei užtenka kantrybės. Žinoma, kad ji privalo būti pakanti, nuo jos sklindanti ramybė reikalinga, kad mokiniai jaustųsi patogiai.
Kviesdama rugsėjo mėnesį vaikus prisijungti prie grupės atlikėja pabrėžia vieną ne kartą jos praktikoje pasitaikiusį įvykį. „Sakau, kad tėvai neskatintų tų vaikų, kurie nenori dainuoti. Juk savo neišsipildžiusių svajonių vedami kartais jie nepamato tikrojo mažylio pašaukimo. Nuoširdžiai trokštu dirbti dėl mokinių, o ne jų tėvų pašaukimo“, – šypsosi Aistė.
Visiems, norintiems individualiai dirbti su A. Pilvelyte galima kreiptis el. paštu a.pilvelyte@gmail.com. Pamokos nuo rugsėjo 1 d. kasdien nuo 14 val.