Ateities mityba: nuo bado gelbės vabzdžiai?

Svirplys / „Fotolia“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-11-15 08:21
Vis dažniau diskutuojama, kas geriau: jautiena ar „vabaliena“? Galbūt vabzdžiai galėtų pakeisti žuvį ar mėsos produktus, kurių nemėgstate ar neišgalite įsigyti?

O jeigu ir taip, ar įmanoma pakeisti Vakarų kultūros nuostatas apie vabzdžių valgymą, klausia medicalnewstoday.com.

Vienų ar kitų rūšių vabzdžius valgo, juos vartoja kaip prieskonius apie 2 mlrd. pasaulio gyventojų: tai įprasta Pietų, Centrinės ir Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.

Nors maistui tinkami ne visi vabalai, tačiau pasirinkimas pakankamai platus – apie 2000 rūšių. Vis dėlto dažnam europiečiui vien įvairių skraidančių ir ropojančių gyvių vaizdas kelia pasibjaurėjimą, o ką jau kalbėti apie jų vartojimą maistui – tai prilygsta ekstremaliems išbandymams.

Jungtinių Tautų duomenimis, 2025 metais Žemėje turėtų būti 8 mlrd. gyventojų, 2050 m. – 9,7 mlrd. Prognozuojama, kad tuomet du trečdaliai pasaulio gyventojų jaus geriamojo vandens trūkumą, pusė natūralių planetos miškų bus iškirsta, o dar šio šimtmečio viduryje nebeužteksime žuvies. Jau šiandien badauja apie 1 mlrd. (t. y. daugiau nei 13 proc.) pasaulio gyventojų. Todėl mokslininkai suka galvas, ką reikės daryti.

Dar 2013 metais Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė: „Vabzdžiai yra vislūs, itin maistingi, be to – skanūs, todėl skurstančiuosius galėtų išgelbėti nuo bado. Daugelis vabzdžių rūšių turi daug baltymų, kalcio, geležies bei cinko“.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Pastaraisiais metais entomofagija (vabzdžių valgymas) vis plačiau aptarinėjamas ir tyrinėjamas. Naujas tyrimas parodė, kad, nepaisant mūsų nusistatymo vabalų valgymo klausimu, jie tikrai galėtų pakeisti jautieną, kuriai savo maistine verte prilygsta.

Kinijos mokslininkai iš laivininkystės instituto (The School of Marine Sciences, Ningbo University) su kolegomis iš Karališkojo Londono koledžo (The King's College London) išnagrinėjo 4 rūšių vabzdžių maistinę sudėtį bei apskaičiavo, kiek jų reikėtų suvartoti, norint patenkinti kasdienius žmogaus poreikius. Rezultatai parodė, kad, pavyzdžiui, svirpliai turi daugiau ir lengviau pasisavinamos geležies nei jautiena, o pakankamai magnio, kalcio, cinko gautume iš skėrių.

„Vabzdžiai yra puikus lengvai įsisavinamos geležies šaltinis, jų įtraukimas į dietą papildytų žmogaus organizmą trūkstamais mineralais. Trumpai tariant, vabzdžiai gali patenkinti visus mitybinius poreikius. Be to, tai būtų nebrangus ir gamtos nežalojantis maisto šaltinis“, – apibendrino mokslininkai.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip atrodyti 5 metais jaunesnei? Pataria dietologai

Naujausi straipsniai