Asta Černė: „Tinklaraštis atspindi mūsų šeimos gyvenimo būdą“

Asta Černė / Gretos Juodžiukynaitės / Sesė Saulė nuotrauka
Asta Černė / Gretos Juodžiukynaitės / Sesė Saulė nuotrauka
REMIGIJA PAULIKAITĖ
Šaltinis: Žmonės
2022-11-16 13:24
AA

„Desertų kūrimas man teikia daugiausia atsipalaidavimo, džiaugsmo. Tai – lyg meditacija, malonus laisvalaikis“, – prisipažįsta populiari maisto tinklaraštininkė Asta ČERNĖ (34). Daugiau nei šimtą saldžių idėjų ji sudėjo į šiltą solidų leidinį „Saulėta virtuvė. Saldumynų knyga“.

„Ši knyga man – jau ketvirtoji. Pirmosios trys buvo išleistos prieš septynerius aštuonerius metus, – pasakoja tinklaraščio „Saulėta virtuvė“ autorė. – Vis dar sulaukdavau klausimų, kur jų būtų galima rasti. Girdėjau savo skaitytojus, jaučiau, kokios knygos jiems reikia ir labiausiai norisi. Na, o kadangi ir pati gamindama, fotografuodama desertus jaučiu didžiausią džiaugsmą, pamažu ta mintis išaugo į šią didelę saldžią knygą.“

Galima sakyti, kad ji apibendrina jūsų tinklaraštį ir primena jo pradžią: prieš trylika metų, kai pradėjote jį rašyti, juk dalydavotės vien saldžiomis idėjomis?

Iš pradžių tinklaraštyje dalijausi beveik vien tik saldumynų receptais, bet ilgainiui jame atsirado daugiau balanso. Šiandien ten yra ne tik daugiasluoksnių tortų šventėms ir jaukių pyragų savaitgaliams, bet ir kasdienių vieno indo vakarienių patiekalų, salotų, pusryčių ir net pačių paprasčiausių ūkiškų valgių ar kaip tik – idėjų, kaip susikurti restoraną namuose.

Tinklaraštis vis labiau atspindi mūsų šeimos gyvenimo būdą: valgome įvairų maistą, bet mėgstame pasilepinti kuo nors saldaus. Man patinka, kaip kuriant desertus dera kūrybiškumas ir tikslumas. Pietus ar vakarienę galima ruošti iš akies, o daugumai konditerijos gaminių pravartu turėti virtuvines svarstykles ir tiksliai laikytis recepto. Jei tai darai sąžiningai, įvyksta magija ir pavieniai produktai virsta gardžiausiais kepiniais.

Kaip atrinkote, kuriuos iš jų publikuoti naujojoje knygoje?

Iškart žinojau, kad tai nebus senųjų mano receptų rinkinys. „Saldumynų knygą“ rašiau beveik dvejus metus, nes norėjau įgyvendinti daug naujų, nei tinklaraštyje, nei ankstesnėse knygose nespausdintų, desertų idėjų.

Stengiausi, kad kiekvienas receptas stebintų, džiugintų, o išbandžius norėtųsi gaminti dar kartą. Vis dėlto į knygą sudėjau ir saujelę pačių brangiausių senų receptų, kurie labiausiai patinka man pačiai, mano šeimai ir „Saulėtos virtuvės“ skaitytojams.