Jos gyvenimas suplanuotas iki 2015 metų. Tempas toks, kad jaunas operos solistės organizmas vos spėja su juo dorotis – „man atrodo, kad aš jau gimiau pavargusi“, sako Asmik ir jos žvilgsnis klaidžioja kažkur Vilniaus bažnyčių fasadais. Ji kalba apie muziką, kurią mėgsta, ir sako, kad tai yra dainuojamoji poezija. „O šiaip, kai darbo dabar tiek daug, aš mieliau renkuosi tylą“ Kitaip sakant – retą ramybės akimirką.
Ryčio Zemkausko pašnekesyje su Asmik tylos ir ramybės kaip tik buvo mažiausia – aplink gaudė miestas, jie ėjo turistų pilno Vilniaus senamiesčio gatvėmis, prasilenkdami su žmonėmis ir automobiliais...
„Jaučiu tam tikrą asmenybės susidvejinimą, nes manyje dera tie abu kontrastingi kraujai, dėl to visada yra kažkokios taikos paieškos.“ Iš Armėnijos Asmik pasiimtų žmonių santykių šilumą, o iš lietuvių – stiprybę. Tačiau nei Lietuvoje, nei Armėnijoje ji nesijaučia visiškai namie. Gal tai ir gerai, juk operos solisto gyvenimas yra amžina klajonė.
Apie klajones po sielos žemėlapį, apie Armėniją, apie talentą ir operos snobizmą „Pasivaikščiojimai su Asmik Grigorian“ per TV1 šį šeštadienį 15.30.
