1989 metais rugpjūčio 23 dieną tris Baltijos valstybes sujungė gyva žmonių grandinė. Šio istorinio pasipriešinimo Sovietų Sąjungos okupacijai ir priespaudai įvykio himnu tapo latvių kompozitoriaus daina „Bunda jau Baltija“. 2019-aisiais minint 30 – ąsias laisvės kelio metines „Bunda jau Baltija“ suskambo naujomis spalvomis. Dainą lietuvių, latvių ir estų kalbomis atliko operos solistas Eugenijus Chrebtovas, dainininkė Agnė Sabulytė, styginių kvartetas ir pianistas Linas Dužinskas.
Legendinės dainos keliauja per laiką
Mintis „Bunda jau Baltija“ prikelti naujam gyvenimui gimė dainininkei Agnei Sabulytei ir prodiuseriui, renginių organizatoriui Alkui Paltarokui. „Gera matyti, kai legendinės dainos keliauja per laiką, augina kartas. Baltijos kelias yra begalinės trijų Baltijos tautų stiprybės ir atsidavimo laisvei išraiška. Norėjome tą dainą, kuri tuo metu sujungė žmones, kad ir dabar pažadintų mums visiems tuomet jaustą vienybę ir ryžtą per naują sąskambį, naują interpretaciją. Šiais metais artėjant rugpjūčio 23-ajai kviečiame visus paklausyti ir „Bunda jau Baltija 2019“ įrašytos versijos“, – kalbėjo 2019 metais įrašytos naujos „Bunda jau Baltija“ dainos versijos prodiuseris Alkas Paltarokas.
„Bunda jau Baltija“ su styginių kvartetu
Dainos autorius latvių kompozitorius Borisas Reznikas buvo maloniai nustebintas „Bunda jau Baltija“ nauju meniniu sprendimu ir pateikimu. „Tai yra viena geriausių mano girdėtų kūrinio interpretacijų“, – kalbėjo B. Reznikas. Latviško dainos teksto autorius V.Pavlovskis atviravo, jog klausantis atgimusios „Bunda jau Baltija“ ateina jausmas, kad Baltijos šalių broliškas jausmas niekur nedingęs.
Vaizdo klipe panaudoti unikalūs LRT archyvo kadrai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotraukos.
Naujosios dainos „Bunda jau Baltija“ versijos iniciatoriai pabrėžia, kad ši iniciatyva nebūtų gimusi be didžiulio kūrybinės grupės indėlio ir palaikymo: kompozitoriaus Leonardo Pilkausko, sukūrusio aranžuotę, operos solisto Eugenijaus Chrebtovo su užsidegimu prisijungusio prie šio projekto įgyvendinimo, styginių kvarteto (Almina Statkuvienė, Algirdas Verbauskas, Henrikas Marcinkus, Domantė Ramančiūnienė) bei pianisto Lino Dužinsko.
„Bunda jau Baltija“ – Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų dvasia
„Bunda jau Baltija“ kiekvienas metais rugpjūčio 23 dieną nukelia mus į 1989-ųjų metų vasarą, kai Lietuva, Latvija ir Estija kaip viena tauta stojo į protestą prieš okupaciją. 1989 m. rugpjūčio 23 d. nuo Estijos sostinės Talino iki Lietuvos sostinės Vilniaus nusidriekusi žmonių grandinė tarsi siena atskyrė Baltijos valstybes nuo Sovietų Sąjungos. Pasak JAV senatoriaus Doug Mastriano, tarptautinis Baltijos tautų kovos už laisvę įvertinimas parodė pasauliui šių valstybių gyventojų dvasios stiprybę, kuri gali įkvėpti kitas tautas jų kovoje už laisvę.
„Naujoji „Bunda jau Baltija 2019“ versija – emociškai stiprus kūrinys, taikliai atspindintis Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautų dvasią kovojant prieš sovietų priespaudą. Ši daina mums primena apie didžiausią kainą, sumokėtą žmonių gyvybe, priešinantis Maskvos tironijai dešimtmetį trukusioje partizaninėje kovoje po Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo D. Mastriano, JAV armijos pulkininkas, Pensilvanijos valstijos Senato narys.
Baltijos kelias – UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ sąraše
Baltijos kelias – vienas ryškiausių ir svarbiausių įvykių ilgoje Baltijos valstybių kovoje už laisvę. 2009 m. Europos Parlamentas rugpjūčio 23 d. paskelbė Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. Tais pačiais metais UNESCO Baltijos kelią įtraukė į saugomų istorinės atminties dienų sąrašą.