Kviečiame pasivaikščioti po kitokius architekto gyvenimo koridorius. Juose sutinkami įvairūs žmonės su dar įvairesniais skoniais ir požiūriais. Tuose koridoriuose tenka išmokti toleruoti beskonybę, atsisakyti išankstinio vertinimo, susipažinti net su gyvenimo miegamajame subtilybėmis tam, kad kažkam pavyktų sukurti „svajonių namus“. Tai pokalbis ne apie statybines medžiagas, bet apie žmones, kuriems jų reikia.
Jūsų dėmesiui – interviu su architekte Dovile Jurgelėnaite.
– Dovile, kaip manote kokie dalykai labiausiai lėmė jūsų pasirinkimą, atvedusį į architektūrą bei dizainą?
– Jau vaikystėje savo kambaryje perstumdydavau baldus net kelis kartus per dieną. Pamenu, kaip iš savo kambario kūriau „tris“: miegamasis, darbo, svečių. Tai buvo ne kas kita, kaip erdvės zonų kūrimas, nors tada jokių žinių apie tai neturėjau. Man labai pasisekė, kad nebuvo jokių dilemų, abejonių dėl savo pasirinkimo.
Žinojau, kad stosiu į architektūrą, o jei neįstosiu – stosiu, kol įstosiu. Pavyko iš pirmo karto. Vyresnėse klasėse nusprendžiau, kad būsiu architektė, nors dabar suprantu, kad tuomet net nežinojau, kaip tas architekto darbas atrodo. Įsivaizdavau, kad tai kažkas mistiško ir didingo.
Kurti, palikti kai ką apčiuopiamo, taip prisidėti prie istorijos, žmonių gyvenimo. Tada galvojau apie didelės apimties, visuomeninių pastatų projektavimą. Tik dirbant pasimatė, kad didžioji dalis objektų yra individualūs gyvenamieji namai, kurie kartais, užsakovų pageidavimu, galėtų būti išvis be architektūros.
Taip pat skaitykite: 2015 metų interjero tendencijos
Pamenu savo nuostatą studijuojant, kad būtinai liksiu dirbti pastatų kūrime, nesileisiu į interjerus, kaip dauguma moterų architekčių. Atrodė prasminga papildyti moterų gretas šioje, vis dar daugelio manymu, vyriškoje srityje. Tačiau pradėjus dirbti, požiūris keitėsi. Idealu, kai vieno autoriaus projektas įgyvendinamas nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo individualaus namo architektūros iki jo interjero.
Šiandien man atrodo, kad interjeruose galima atrasti didesnių galimybių kūrybai, užsakovai drąsiau priima idėjas interjere nei eksterjere, o ir jų įgyvendinimas reikalauja mažesnių finansinių išteklių. Interjeruose daug daugiau spalvų, skirtingų paviršių, nereikia taip labai taikytis prie konteksto.
– Kiekviena profesija turi kraštutinumų, nes visada yra dalykų, kurie patinka daugiau ir mažiau. Ką jūs savo darbe vadinate „įdomioji dalis“ ir „sunkioji dalis“?
– Šis darbas man labai patinka tuo, kad kiekvieni namai ir jų gyventojai labai skirtingi, skirtingi personažai, skirtingos istorijos, monotonijai vietos tikrai nėra. Estetika, kūryba, geros žmonių emocijos – labai malonu, tačiau visada šalia to – problemų sprendimai, aiškinimaisi su darbininkais, atkeliavusios ne tos prekės, nekokybiškai atliktas darbas. Taip pat kuriant kažką originalesnio, eksperimentuoji, bandai daug ką atlikti naujai, tačiau ne visada viskas sklandžiai iš pirmo karto pavyksta.
Interjero kūrimas prasideda nuo erdvių planavimo, sprendžiamos patalpų paskirtys, kaip jos jungsis tarpusavyje, apgalvojamas baldų išdėstymas. Tada prasideda etapas, kai daug darbo, atsakomybės, bet mažai estetinio vaizdo: elektros laidų išvedžiojimas, santechnikos darbai, lubų įrengimas, sienų ruošimas dažymui.
Kadangi daug tenka dirbti su šeimomis, galiu pasakyti, kad tai rimtas išbandymas santykiams. Statybos darbai, sprendimai, kuriuos būtina priimti, kompromisų paieškos, iškylančių problemų aiškinimasis...
Taip pat skaitykite: Originalios šviestuvų idėjos
Daug įdomiau, kai klientui pradeda dėliotis realus vaizdas: atsiranda grindų dangos, sienų spalvos, tapetai, baldai...
Visiškas „desertas“ interjero kūrime, kai atvyksti į beveik įrengtus gyvenamus namus ir klientas teiraujasi, kaip tinkamai parinkti vietą paveikslams, kaip gražiau išdėlioti knygas, ar kokiu būdu sutrauktas užuolaidas geriausia laikyti.
– O ką jums pačiai reiškia kurti namus kitiems? Ar dizaineriui galioja taisyklė „batsiuvys basas“?
– Visų pirma labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę dirbti mėgstamą darbą. Visko būna, bet ryte pabudus tikrai neslegia mintis, kad ir vėl į darbą... Kitas dalykas, jeigu kažką darai, nori, kad tai būtų atlikta gerai. Jaučiuosi esanti savo rogėse.
Bet kokį darbą atlikdamas žmogus atiduoda išorei tai, ką turi viduje, tai ypatingai aiškiai matoma kūrybinėse veiklose. Manau, kad klientas jaučia dizainerio vidinį svorį, juk dirbdamas įdedi savo energetiką. Geriau jau ji būtų kuo neutralesnė, nes kitaip tai darys įtaką namų atmoferai ir veiks jų gyventojus.
Taip pat skaitykite: Interjeras: 8 patarimai mažų erdvių dekoravimui
Yra buvęs momentas gyvenime, kai teko išgyventi tikrai skaudžias skyrybas, nesusitvarkiau emociškai, ir tai taip slėgė, kad net priėmiau sąmoningą sprendimą keliems mėnesiams tiesiog atsiriboti nuo interjerų kūrimo. Išvažiavau dirbti didelio fizinio krūvio reikalaujantį darbą. Tai padėjo nuraminti emocijas ir protą.
Tikiu, kad reikia kurti kiek įmanoma švariau. Čia kaip ir gaminant maistą – svarbu emocijos, nusiteikimas, palinkėjimai.
Šiuo atveju, batsiuvys tikrai basas. Namų kūrimas – tai šeimos, dviejų žmonių reikalas. Dabar rūpinuosi savo studijos interjeru, ta viešąja klientams prieinama erdve, noriu, kad tai atspindėtų mano grožio sampratą, kuriamų interjerų stilių, kad žmogus atėjęs galėtų įvertinti. Juk jeigu tai jam visai svetima, gal vertėtų ieškoti kito dizainerio?
– Atskleiskite, koks yra jūsų pačios namų interjeras.
– Dabar man atrodo, kad svarbiausia interjero detalė yra natūrali šviesa, dideli vitrininiai langai ir vaizdas pro langą. Taip pat labai svarbu erdvės, jų išdėstymas, dydis, ryšiai. Kalbant apie stilių, klasikos elementai mano namuose neišvengiami – tai man asocijuojasi su paveldu, istorija.
Dabar taip populiari eklektika priimtina ir man, o atskleisti klasikinio baldo grožį gali labai padėti moderni aplinka.
Patinka klasikinių siluetų grakštumas, puošybinių elementų panaudojimas kuria iškilmingą nuotaiką, primena, kad gyvenimas – tai šventė. Bet gyventi namuose, kurie atrodo kaip antikvariatas, nesinorėtų, kaip ir įsipareigojimo likti tik tam tikro stiliaus rėmuose. Dabar taip populiari eklektika priimtina ir man, o atskleisti klasikinio baldo grožį gali labai padėti moderni aplinka.
Taip pat skaitykite: 6 pagrindiniai dalykai, griaunantys jūsų santuoką
– Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvoje interjero dizainerio darbas vis dar yra menkai vertinamas, nes žmonės mano, jog susikurti interjerą jie gali ne blogiau ir patys. Kokia jūsų patirtis?
– Na, jeigu žmogus pas mane atėjo, vadinasi, jis pasiruošęs šiuos darbus patikėti kitam. Paprastai kiekvienas gali įvardyti vieną konkretų daiktą, kuris jam patinka, bet visumą mato tik profesionalas. Dažnai tenka girdėti atsiliepimų, „kaip taip gali būti, juk rinkau tokius gražius daiktus, iš brangių salonų, o vaizdas prastas“.
Yra ir daug tokių funkcinių klausimų, kuriuos išspręsti galima tik įrengus ne vieną namą. Patalpų funkcijų, elektros, santechnikos klausimai. Tame etape su kolegomis pajuokaujame: „Mažai čia poezijos“. Tiesiog žmogus, pradėdamas darbus, neįsivaizduoja, kas jo laukia. O kai juos užbaigiame, tenka girdėti, kad nesigaili nei vieno išleisto euro. Tai yra didelis komplimentas.
Bet vis tik reikia pripažinti, kad interjero dizainerio paslaugos yra prabangos prekė, prieinama ne kiekvienam. Jeigu namų įrengimo biudžetas mažas, verta pataupyti dizainerio paslaugoms ir nekankinti jo, nes tiesiog jo siūlomos idėjos bus neįgyvendinamos.
– Ar galite pabandyti nupiešti, koks būtų socialinis portretas žmogaus, ieškančio interjero dizainerio paslaugų?
Bet vis tik reikia pripažinti, kad interjero dizainerio paslaugos yra prabangos prekė, prieinama ne kiekvienam.
– Dažniausiai tai būna jaunos poros, kuriančios savo pirmuosius namus. Kone taisyklė, kad bebaigiant įrengimo darbus, jie spėja susilaukti ir pirmagimio.
Tos poros, kurioms įrenginėjau buto interjerus, po kelių metų grįžo įsirengti naujai nusipirkto namo. Džiugu.
Kitas segmentas – vyresnės poros, kurių vaikai išsikrausto arba tiesiog nori pagražinti, atnaujinti savo namus. Pagal profesiją nėra jokio šablono, nuo verslininkų iki ūkininkų.
Kadangi daug tenka dirbti su šeimomis, galiu pasakyti, kad tai rimtas išbandymas santykiams. Statybos darbai, sprendimai, kuriuos būtina priimti, kompromisų paieškos, iškylančių problemų aiškinimasis... Dizaineris čia dažnai atlieka taikdario ir psichologo misiją, mat būna, kad žmona ir vyras pageidauja visiškai priešingų dalykų, tada reikia rasti sprendimą, kad visi liktų patenkinti ir kad nenukentėtų bendra vizija.
Taip pat skaitykite: Idėjos, kaip atnaujinti namus su dekoratyvine plėvele
Dar kitas segmentas – nekilnojamojo turto vystytojai, turintys ne vieną objektą. Šie interjerai būna ne tokie suasmenininti, universalūs, kuriami ne konkrečiam asmeniui.
Negaliu ramiai reaguoti, kai kiekvienas sau asmeniškai prisimatuoja ir peikia tą interjerą. Pikta, kad nesuprantama, jog tai buvo kurta konkrečiai asmenybei, pagal jos poreikius, ir greičiausiai tas žmogus ten puikiai jaučiasi.
– Koks yra jūsų svajonių klientas?
– Geriausia dirbti, kai tavimi pasitiki, gerbia tavo darbą ir žinias, jeigu žinai, kad pateikus argumentus sutiks su tavo nuomone. Įdomių žmonių ir interjerai pavyksta įdomūs.
Kiekvieno kliento prašau parodyti jam gražius interjerus, juos pakomentuoti. Tai labai padeda greičiau rasti teisingus sprendimus. Tačiau labai daug matosi ir iš žmonių bendravimo, aprangos, juos supančių daiktų, laisvalaikio leidimo būdų.
Lavėja žmonių pajautimas. Kartais net nereikia tiesioginių klausimų, tiesiog matai. Arba klientas pasakoja, kaip praleido savaitgalį, o tau tuo metu dėliojasi jo svetainės vizija.
– Turite nemažai patirties, sutikote galybę žmonių, tad kokie jų sprendimai ir pasirinkimai jus labiausiai nustebina kuriant namus?
– Atsitiktinių žmonių neužklysta. Pasirinkdami dizainerį, jie jau žino, ką renkasi. Arba yra matę mano kurtų interjerų, arba išgirdo atsiliepimų iš pažįstamų. Reklama šioje srityje visiškai neveiksminga.
Taigi, susitikimo metu klientas ir dizaineris dažniausiai pajunta suderinamumo taškus, todėl ir didelės nuostabos nekyla. Stengiuosi nevertinti, jeigu žmonės pageidauja įrengti atskirus miegamuosius vyrui ir žmonai – taip ir darai, be jokių minčių, interpretacijų. Klientas turi jaustis patogiai, o dizaineris yra tam, kad palengvintų, o ne komplikuotų namo įrengimą.
– Bet dizaineris yra žmogus, kuris taip pat turi savo mėgiamą stilių, skonį, požiūrį, įsitikinimus ir tai, kas patinka ar nepatinka. Kaip pavyksta atsiriboti nuo subjektyvaus požiūrio kuriant kitiems, o ypač tiems, kurie turi labai skirtingą požiūrį ir stiliaus pojūtį?
– Visiškai atsiriboti turbūt neįmanoma ir nemanau, kad reikia. Negalėčiau sukurti to, ko nesuprantu ir kas man visai nepriimtina estetiškai. Kurdama labai aiškiai suvokiu, kad kuriu ne sau, kad gyventi reikės tiems žmonėms.
Kartais yra pateisinami netgi ne visai suderinti dalykai, tam tikra beskonybė, kurios žmogus labai nori ir tai jį džiugins. Sunku būtų kurti pagal požiūrį „įsirengiame 5 metams, vėliau perdarysime“. Tokiu atveju naudojamos mažiau kokybiškos, pigesnės medžiagos. Man suprantamesnis požiūris: geriau mažiau daiktų, bet jie turi būti kokybiški, turėti išliekamąją vertę, su galimybe perleisti kitoms kartoms.
Taip pat skaitykite: Virtuvės interjero dekoravimo tendencijos
– Šiandien gyvename labai eklektiškame pasaulyje, kuriame harmoningai sugyvena dalykai, kurie anksčiau buvo absoliučios priešingybės; stilistais, dizaineriais dažnai tampa žmonės su tuo anksčiau neturėję nieko bendro; skonio ar stiliaus neturėjimas taip pat tapo tam tikru stiliumi/skoniu. Taigi, ar šiandien vis dar galioja taisyklė „dėl skonio nesiginčijama“?
– Namų interjeras yra labai asmeniškas, intymus dalykas. Svarbu yra tik interjero santykis su namų gyventojais. Interjeras tampa kritikos objektu, kai jis pateikiamas konkursui, parodai ar kažkur publikuojamas. Va, tada dėl skonio dar ir kaip ginčijamasi! Tenka paskaityti komentarų po publikuojamomis interjerų nuotraukomis.
Negaliu ramiai reaguoti, kai kiekvienas sau asmeniškai prisimatuoja ir peikia tą interjerą. Pikta, kad nesuprantama, jog tai buvo kurta konkrečiai asmenybei, pagal jos poreikius, ir greičiausiai tas žmogus ten puikiai jaučiasi. Čia tas pats, kaip viešai parodyti savo vyrą / žmoną ir kiti vertins, ar jis jam būtų tinkamas. Esame skirtingi, ir namai, mūsų pačių tąsa, taip pat yra skirtinga. Ir tai yra gražu.
– Pakalbėkim dar šiek tiek apie madą. Nuo ko, jūsų manymu, priklauso, kokios yra tam tikru laiku vyraujanti namų interjero mada, „trendai“? Kas nustato, kas yra madinga ar ne?
– Interjerų mada, kaip ir drabužių, keičiasi kas sezoną, ir jos abi yra labai susijusios. Akivaizdu, kad namus sunku atnaujinti taip dažnai kaip spintos turinį. Tačiau namų dekoro elementus galima keisti dažnai be didelių investicijų.
Šiuo metu, kai yra prieinama informacija iš viso pasaulio, dalinimasis vyksta labai sparčiai. Vis tik lietuviams nebūdinga vadovautis šviežiausiomis žiniomis, jie galvoja, kaip jų namai atrodys po kelių metų. Ir tikrai dar nesutikau tokių, kurie visas sienas išsitapetuotų ryškiaspalvėmis gėlėmis, vien todėl, kad šį sezoną tai labai madinga.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti kilimą
Lietuvoje vis dar populiarus Provanso stilius. Klasika labiau mėgiama vyresnių žmonių. Jaunimas dažniau pageidauja skandinaviško interjero. Tenka kurti lietuviams, dirbantiems užsienyje, bet kuriančius savo namus Lietuvoje, tai jie paprastai nori įgyvendinti tai šaliai būdingus interjerų bruožus. Kažką pamato svečiuose, kažką tose šalyse pirktuose žurnaluose, aplinka labai veikia, keičia žmogaus grožio suvokimą, poreikius.
Šaltinis – Aliter Decor