Per dešimtmetį Niujorkas lietuvei Aurelijai Jarai tapo savas. Čia ji su vyru Gustavu gyvena, dirba architekte, pramogauja, o atostogas leidžia Lietuvoje.
Dabar ji gali tik pasidžiaugti, kad kažkada surizikavo pakeisti ne vien gyvenamąją vietą, bet ir profesiją. Po studijų Kaune, KTU Chemijos technologijos fakultete, Aurelija tapo aplinkosaugos inžiniere, vėliau dirbo fotografe miesto laikraštyje, tačiau persikėlusi į Niujorką fotografuoti nebenorėjo – ieškojo įdomesnių iššūkių. Vyro architekto pastūmėta, įstojo į architektūros studijas Niujorko technologijos institute. Ir, kaip pati sako, po penkerių griežtos profesūros dresūros metų gavo architekto diplomą.
Darbas
„Naujoko nerimas ir baimės praeina, kai žinai, ką darai, ir nebijai, kad kas ko paklaus. Kai puikiai supranti, apie ką kalbama darbo susitikimuose, ir nebijai užduoti klausimų net su ryškiu lietuvišku akcentu. Kad tai pasiektum, reikia daug naktų praleisti prie knygų, brėžinių ir projektų.“
Kolegos
„Dauguma architektų – introvertai: užsideda ausines, pasistato šalia puodelį kavos, kad neužmigtų, ir sėdi prie kompiuterio aštuonias valandas, įbedę akis į ekraną. Peržvelgi biurą ir matai tylos sienomis atsiribojusias „valstybes“: šalia Jordanijos sėdi Japonija, šalia Graikijos – Kolumbija, o šalia Lietuvos – Italija ir Korėja. Visi kolegos iš skirtingų šalių su skirtingais požiūriais – jokių sąlyčio taškų. Tik didžioji architektūra mus suartina... Ir vokiškas alus priešais langus esančiame bare. Jei rimtai – suartina panašūs požiūriai, netgi sudėtingi projektai, kai prireikia vieniems kitų pagalbos. O kartais kolega tampa labai patikimu ir nuoširdžiu draugu.“
Transportas
„Po vienų studijų metų jau žinai, kaip veikia metro traukiniai ir kaip greičiausiai atvykti į paskaitas nepavėlavus po bemiegės nakties, praleistos prie brėžinių. Dažniausiai į darbą važinėju metro – patogu, greita ir patikima. Tol, kol prasideda šalčiai ir užšąla bėgiai arba kol po liūties juos apsemia vanduo, nes Niujorko infrastruktūra sena, ir sudėtinga susitvarkyti su padažnėjusiomis stichijomis. Tada mano vyras Gustavas pasisiūlo būti asmeniniu taksistu.“
Laisvalaikis
„Jį mėgstu leisti arba kokiame Niujorko bare, arba namie prie knygų. Vasarą mudu su Gustavu dažnai važiuojame į paplūdimį arba į vasarnamį prie ramaus kalnų ežero, netoli Kanados sienos. Po triukšmingos miesto savaitės gamtos garsai sutepa visas ištampytas stygas. Kadangi į darbą einu pro pagrindinius turistinius objektus (Times Square, Bryanto parką, 5-ąją aveniu ir „Macyʼs“ prekybos centrą), turbūt turėčiau sakyti, kad vis dar tebelankau turistų mėgstamas vietas. Kiekvieną dieną po kelis kartus.“
Gatvės gyvenimas
Nepirkite gatvės maisto Niujorke! Čia jis neatspindi jokios kultūros ar tradicijų.
„Gatvėje maisto esu pirkusi du kartus. Pirmą sykį – būdama studentė, nes tas maistas tuo metu buvo greičiausiai pasiekiamas; po to labai skaudėjo skrandį. Antrą kartą pamėginau laimę prieš savaitę skubėdama į darbą. Nusipirkau pyragėlį, bet teko išmesti, nes nuo jo sklido benzino kvapas. Nepirkite gatvės maisto Niujorke! Čia jis neatspindi jokios kultūros ar tradicijų – tik bet kokį būdą užsidirbti dolerį.
Kartais sustoju įmesti monetų gatvės artistams. Net ašarą išspaudžia, kai išlipusi iš perpildyto traukinio ankstų rytą išgirstu profesionalaus kvarteto muzikavimą nutryptoje stotelėje. Nors ir labai skubėdama stabteliu pasigėrėti muzika ir atiduoti mažos padėkos už pakeltą nuotaiką ir atlikėjų profesionalumą. Jie, ko gero, nėra gatvės muzikantai – gal tik kartais taip „prasimankština“.
Mėgstu tiesiog pasivaikščioti gatvėmis ir apžiūrinėti architektūrą, interjerus, medžiagas, infrastruktūrą, naudojamas sistemas, vykstančias statybas. Pietų pertraukos metu kartais „apčiupinėju“ ištisus kvartalus ir vis atrandu ką nors naujo, netikėto – miestas vis dar mane stebina. Jis keičiasi kaip gyvas organizmas.“
Kavinės
„Nemėgstu „fast food – fast coffe“ kavinės „Starbucks“. Prisimenu, studijų laikais vienas dėstytojas lifte, žiūrėdamas į mano laikomą paprastą popierinį kavos puodelį, pareiškė, kad dabar madinga laikyti rankoje puodelį su „Starbucks“. Tad perėjau prie ekologiškos žaliosios arbatos iš Nepalo kalnų.
Skaniausi Niujorke yra sausainiai su varvančiu šokoladu viduje „Culture Espresso“ kavinėje. Skaniausias sušis buritas arba sušis su salotomis ir bolivinėmis balandomis – „Pokeworks“. Eilės ligi šiolei per pusę kvartalo – kaip Lietuvoje sovietiniais laikais.“
Sportas
„Šalia lovos pasistačiau naujausią treniruoklį „Bowflex Max“, kuriuo treniruotis reikia tik 14 minučių. Maniau – padės, bet dažnai jis tampa mano drabužių kabykla. Į darbą išvykstu 7 val. ryto, grįžtu 8–10 val. vakaro. Kada sportuoti?
Bėgioti parke ar gatvėmis – prabanga, nes ten paprastai bėgioja netoli gyvenantys entuziastai. Nebent darbe įrengtas dušas ar didelė drabužių spinta. Visi kiti eina į šalia esančius sporto klubus. O treti tiesiog tingi ir skundžiasi, kad nėra laiko, – kaip aš.“
Rekomendacijos meno gerbėjams
„Šviežio ir gero meno paieškas siūlyčiau pradėti naujame Whitney Amerikos meno muziejuje šalia madingo ir turistų jau pamėgto High Line parko, įkurto ant buvusio geležinkelio bėgių. Jis yra Soho, meno galerijų rajono, vakarinėje dalyje, prie Hadsono upės. Tai tarsi vakarienę pradėti nuo deserto. Beje, ir pats pastatas, sukurtas legendinio architekto Renzo Piano, jau tapo garsus.
Verta paminėti Moderniojo meno (MoMA) ir Bruklino muziejus. Minimalistinės architektūros ir meno gerbėjams siūlyčiau užsukti į New muziejų, suprojektuotą garsios japonų architektės Kazuyo Sejimos, o kino mėgėjams – į Museum of the Moving Image. Na, o tiems, kas Niujorke vieši pirmą kartą, verta „užsidėti pliusiuką“ ir aplankyti The Met (Metropolitano) ir Guggenheimo muziejus.“
Rekomendacijos mados gerbėjams
„Jei turite laiko, galite paslampinėti po garsių prekių ženklų parduotuves – nustebins ir interjeras, ir aptarnavimas. O dar labiau – kainos. Bet galite tiesiog pasižvalgyti, pasisemti įkvėpimo ir idėjų. Jei nėra laiko, o norisi greitai peržvelgti, kas naujo siūloma ateinančiam pavasariui, siūlyčiau eiti į „Bergdorf Goodman“, „Barneys New York“, „Jeffrey New York“, „Bloomingdaleʼs“ ir „Saks Fifth Avenue“ parduotuves – tik ne į „Macyʼs“. Jei būtinai norisi ką nors įsigyti iš garsių prekių ženklų, kad ir iš praeito pavasario kolekcijų, apsidairykite išparduotuvėse „Century 21“ ir „T. J. Maxx“.
Jaunimui rekomenduočiau apsilankyti menininkų pamėgtame šiauriniame Brukline: Williamsburg, Greenpoint, Carroll Gardens ir Gowanus Canal rajonuose, ypač Smitho gatvėje. Čia gausu vintažinių butikų, jaukių, kokybiškų ir prieinamų kainų restoranų, europietiškų pubʼų ir tiesiog daug šaunaus jaunimo, suplaukusio iš viso pasaulio.“
Emocijos
„Mane vis dar stebina, kad eidama gatve ankstyvą rytą dažnai save pagaunu galvojančią: koks nuostabus Niujorkas, koks jis man gražus ir kokia aš čia laiminga!
Manau, kiekvienas gali pamilti šį miestą – reikia tik laiko jam prisijaukinti. Kiekvienas atras čia tai, kas jam patinka. Prisimenu vienos senutės frazę, pasakytą man prieš devynerius metus: „Niujorkas manęs nepaleidžia. Vis bandau išvažiuoti ir vis sugrįžtu, nes labai jo pasiilgstu.“ Tada nesuvokiau, kaip galima pasiilgti tokio bjauraus, didelio ir nedraugiško miesto. Bet po 10 metų puikiai ją suprantu, nes Niujorkas jau ir manęs nebepaleidžia iš savo gniaužtų.“