Retas šiuolaikinis vaikas gali džiaugtis nerūpestinga vaikyste. Nemenkas krūvis mokykloje, įvairūs būreliai, užsiėmimai ir pan. pareikalauja daug laiko. Nieko keista, kad mūsų atžalos, mokslo metams įpusėjus, neretai atrodo pavargusios, išblyškusios ir be nuotaikos.
Vaikų psichologai teigia, kad vaikai dažnai pervargsta ir dėl chaotiškos, netinkamai sudėliotos dienotvarkės: laiku nepavalgoma, per vėlai gulama miegoti, per daug laiko praleidžiama prie kompiuterio ir t. t.
Kai vaikas pavargsta
Negydomas vaiko nuovargis nėra toks jau nekaltas dalykas. Jis gali peraugti į lėtinę būseną, lydimą galvos skausmų, apatijos, dirglumo, verksmingumo. Būna ir atvirkščiai – atžala tampa hiperaktyvi. Pasak psichologų, tai ypač būdinga mažesniesiems. Pedagogai pastebi, kad pervargę vaikai be priežasties būna dirglūs, išsiblaškę, nusiteikę priešiškai draugų ir suaugusiųjų atžvilgiu, nenori dalyvauti bendroje veikloje. Dažniausiai tėvai pliaukšteli tokiam „neklaužadai“ per užpakalį ar pabara dėl netinkamo elgesio. Žinoma, tokiais veiksmais nieko nepasiekia, tik sukelia dar didesnį mažylio ar paauglio priešiškumą. Pedagogai ir vaikų raidos specialistai pataria atkreipti dėmesį, ar netinkamas elgesys nėra kasdien patiriamos įtampos ir nuovargio pasekmė. Jų teigimu, padidėjus ar sumažėjus jautrumui, vaikas blogai miega, krūpčioja, miegas būna negilus, elgesys sutrinka. Dažnai tėvai pastebi, kad anksčiau žvali ir judri atžala apatiškai sėdi priešais televizorių, sulėtėja jos judesiai ir reakcija, nesugeba susikaupti, nebežaidžia, niekuo nesidomi.
Nuovargio priežastys
Pastebėjus tokius vaiko elgesio sutrikimus, nereikia griebtis vaistų ar tempti atžalą pas pediatrą. Pirmiausia pabandykite išsiaiškinti, kodėl jūsų atžala pervargo, dėl ko kasdien patiria įtampą, kas jai neduoda ramybės. Vaikų raidos specialistai teigia, kad nuovargį gali sukelti per ilgas kokios nors veiklos laikas, pavyzdžiui, nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus, taip pat per intensyvi veikla, tarkim, kasdieniai užsiėmimai po pamokų: krepšinio treniruotės, dainavimo pamokos, šokių būrelis ir pan. Taigi jei jūsų atžala yra labai smalsi ir aktyvi, lanko kelis užsiėmimus, kenčia jos dienos režimas: gulasi per vėlai, nes reikia padaryti namų darbus, keliasi per anksti, nes iš vakaro nespėjo susidėti knygų į kuprinę, valgo irgi ne tada, kada reikia...
Ką turime daryti?
Pastebėję vaiko elgesio pokyčius, pirmiausia tėvai turėtų pasikalbėti su pedagogais ir išsiaiškinti, kas juos lėmė. Specialistai pastebi, kad dažnai nuovargio priežastis yra blogai organizuotas aktyvumo ir poilsio laikas. Būna ir taip, kad režimo namuose apskritai nėra. Taigi, ką turėtų daryti tėvai, supratę, kad jų atžalos energijos „elementas“ išsikrovė?
Padėkite, o ne atleiskite nuo pareigų. Nors ir gaila pavargusio mokinuko, neatleiskite jo nuo namų ruošos darbų ir nerašykite jam pateisinimo raštelių į mokyklą. Taip nepadėsite. Sudarykite aiškų darbų ir poilsio planą, įtraukite aktyvų poilsį lauke, padėkite ruošti namų darbus, kartu tvarkykitės kambarius, laiku nueikite miegoti.
Mokymasis su malonumu. Vaikas, eidamas į mokyklą, nepatirs įtampos, jei nebijos gauti nepatenkinamo pažymio. Todėl nereikalaukite geresnių rezultatų iš jam sudėtingų dalykų. Geriau pagirkite, kai ką nors padaro geriau nei kiti.
Kompiuteris – (ne)draugas. Įsivaizduoti mokinį be kompiuterio XXI amžiuje sunku. Tačiau būtina atsiminti, kad nuolatinis spoksojimas į monitorių kenkia ne tik akims, bet ir psichologinei vaiko būsenai. Naudojimąsi kompiuteriu reikia apriboti bent iki 1,5 val. per dieną. Oftalmologai pataria vaikams iki 5 metų prie kompiuterio praleisti ne daugiau kaip 20 min. per dieną, vyresniems ikimokyklinukams – ne daugiau kaip valandą.
Tiesi nugara. Galvos skausmai ir nuovargis gali būti susiję su laikysena. Žiūrėkite, kad vaikas sėdėtų tiesiai ruošdamas namų darbus ir ant abiejų pečių neštų kuprinę. Intensyviuoju augimo periodu mergaičių (4–6 ir 11–14 m.) ir berniukų (6–8 ir 13–16 m.) laikysena turėtų būti tikrinama 2–3 kartus per metus, kito amžiaus vaikų – bent kartą per metus. Kuo anksčiau bus diagnozuoti stuburo ir raumenų sistemų sutrikimai, parinktos tinkamos korekcijos priemonės, tuo geresnių rezultatų bus galima pasiekti.
Stiprus imunitetas. Išlikti aktyviam ir geros nuotaikos padės stiprus imunitetas. Žiūrėkite, kad atžala valgytų visavertį maistą ir sportuotų. Mitybos specialistai rekomenduojama valgyti 4 kartus per dieną kas 3,5–4 val. Mokykloje vaikas turėtų bent kartą pavalgyti šilto maisto. Peržiūrėkite atžalos mitybos racioną, pasidomėkite, ką valgo mokykloje, daželyje. Mikroelementų trūkumas blogina smegenų veiklą, vadinasi, prastėja mokymosi rezultatai. Reikalaukite, kad pradinukas ir darželinukas per dieną išgertų ne mažiau kaip litrą, o paauglys – apie 1,5 l vandens.
Aiškus dienos režimas. Būtų tobula, jei jūsų vaikas kasdien gultų ir keltųsi tuo pačiu laiku, taip pat svarbu atlikti tam tikrus ritualus, pavyzdžiui: prieš miegą pasiruošti daiktus rytojui, nusiprausti, išsivalyti dantukus, išvėdinti kambarį, paskaityti knygelę ar ramiai pasišnekėti. Nederėtų leisti vaikui prieš miegą žiūrėti televizoriaus ar naudotis kompiuteriu – tai trukdys užmigti. Aiškus dienos režimas padės sumažinti įtampą, kurią vaikas patiria, kai nežino, kas jo laukia, ką reikės daryti ir pan.
Mokinukų dienos režimas*
*Tai tik orientacinė lentelė. Kiekvieno vaiko dienos režimas yra individualus, priklausomai nuo jo charakterio tipo ir organizmo poreikių.
Tai padės išvengti nuovargio
Jei matote, kad iš mokyklos ar darželio grįžęs vaikas atrodo pavargęs, nesiųskite jo į lovą. Geriau kartu atlikite kelis atsipalaidavimo pratimus.
Raumenų tempimas
Šie pratimai reikalauja tam tikru metu sutelkti dėmesį į atskiras kūno vietas. Įjunkite atžalos mėgstamą muziką, geriau – ramesnę. Įtempkite kojų, po to rankų, nugaros raumenis, sulaikykite įtampą maždaug 5 sekundes ir atpalaiduokite. Pratimus atlikite užsimerkę. Šie pratimai labiausiai tinka vyresniojo amžiaus vaikams.
Mimikos pratimai
Šiuos pratimus reikia atlikti prieš veidrodį, improvizuojant, kuriant pasakojimą ar istoriją. Pavyzdžiui: „Ėjo piktas liūtas (vaikas turi susiraukti) ir sutiko kiškį (ištempti ausis). Kiškis buvo labai linksmas (mažylis turi išsišiepti)...“ Vaikai stebi ir tyrinėja savo veido išraiškas, analizuoja jų priklausymą nuo vidinės būsenos, nuotaikos. Visa tai padeda jiems nurimti, susikaupti, sutelkti dėmesį.
Pėdų masažas
Tai puiki priemonė atsipalaiduoti. Įjungusi ramią, lyrišką muziką pamasažuokite mažylio pėdas. Taip padėsite įveikti nuovargį ir tingulį, pagerinsite miego kokybę, sumažinsite įtampą. Masažą darykite tik tada, kai pati esate rami, atsipalaidavusi. Antraip vaikutis gali perimti neigiamas jūsų emocijas, nuotaikas.
Chaotiškas piešimas
Leiskite vaikui laisvai pateplioti popieriaus lapą – taip padėsite atsikratyti per dieną susikaupusių emocijų, įtampos. Atžalėlės pasirinktos spalvos pasufleruos, kokios nuotaikos ji yra. Nuotaikas per spalvas geriausiai reiškia ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pasak psichologų, raudona reiškia pyktį, mėlyna – liūdesį, geltona – laimę, žalia – malonumą, pasitenkinimą ir pan.