Ar tikrai žinote, kiek galioja maisto produktai?

Maisto produktai, kuriuose gausu geležies. / Fotolia nuotr.
Maisto produktai, kuriuose gausu geležies. / Fotolia nuotr.
2017-11-14 12:00
AA

Jau ne vienus metus viso pasaulio sveikatos tarnybos ir specialistai ragina atkreipti dėmesį į išmetamų maisto produktų kiekius. Kad jų kuo mažiau atsidurtų šiukšlių dėžėje, svarbu žinoti, kaip, kur ir kiek laiko juos laikyti.

Ką reiškia „Geriausias iki...“ ir „Tinka vartoti iki...“?

Maisto produkto tinkamumo vartoti terminas nurodomas taip:

  • „Geriausias iki...“, kai datoje rašoma diena;
  • „Geriausias iki... (pabaigos)“ – kitais atvejais (datoje nerašoma diena, o tik metai arba metai ir mėnuo – iki tų metų ar mėnesio pabaigos). Tokia nuoroda labiau sietina su produkto skoniu ir tekstūra, o ne saugumu.
  • Maisto produktų, kurie mikrobiologiniu atžvilgiu yra greitai gendantys ir dėl to per trumpą laiką gali tapti kenksmingi žmonių sveikatai, minimalus tinkamumo vartoti terminas nurodomas kaip „Tinka vartoti iki…“ ir įrašoma data arba nuoroda į tai, kurioje ženklinimo vietoje ji yra. Praėjus datai „Tinka vartoti iki...“, maisto produktas laikomas nesaugiu ir jį būtina išmesti.

Nors tą patį troškinį ar sriubą valgant ir šildant 2–3 dienas nieko bloga nenutiks, patiekalo maistinė vertė bus skurdi.

Naminis maistas turi būti suvartotas per 72 valandas

Žinoma, geriausiai vienam kartui (pusryčiams, pietums ar vakarienei) pasigaminti tiek maisto, kiek išsyk suvalgote, nes, kaip teigia specialistai, didžiausią vertę turi išskirtinai šviežias maistas. Vis dėlto jeigu visko iš karto nesuvalgėte, likusį maistą dėkite į šaldytuvą. Nors tą patį troškinį ar sriubą valgant ir šildant 2–3 dienas nieko bloga nenutiks, patiekalo maistinė vertė bus skurdi. Kuo daugiau kartų šildomas maistas, tuo labiau mažėja jo maistinė vertė – aukšta temperatūra neigiamai veikia vitaminus, fermentus, kitas organizmui reikalingas naudingas medžiagas. Beje, pastovėjusį maistą reikėtų pakaitinti 5–10 minučių maždaug 70 laipsnių temperatūroje. Kaip teigia specialistai, tiek laipsnių užtenka, kad žūtų pavojingos bakterijos.

Tarp mitybos žinovų vyrauja nuomonė, kad pirkti kulinarijos gaminiai turi būti suvalgyti ne vėliau kaip per 48 valandas, o namie gamintus patiekalus galima laikyti ne ilgiau kaip 72 valandas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Virtuvėje vis dar kvepia moliūgais. Štai ką dar galite iš jų pagaminti

Maistas, kuriame gausu baltymų / Fotolia nuotr.

Kiek kokį produktą laikyti?

Mėsa. Malta arba plonai supjaustyta žalia mėsa – 1–2 dienas. Didesni mėsos gabalai, kepsniai – 3–5 dienas. Marinuota, prieskoniais įtrinta mėsa – iki 5 dienų. Rūkytos, vytintos mėsos gaminiai, kuriuos prieš vartojimą reikia išvirti, – 5–7 dienas.

Žuvis, jūrų gėrybės. Malta arba plonai supjaustyta žuvies filė – 1–2 dienas. Žuvies gabalai, kepsniai 3 dienas. Rūkyta žuvis – 2 dienas. Atidaryti žuvies konservai (atidarius reikėtų perdėti į kitą indą, nes metalas oksiduojasi ir gali patekti į maistą) – 1 diena.

Pienas ir pieno produktai (atidaryti). Pienas– 2–3 dienas. Kefyras– 2 dienas. Grietinė – 3–6 dienas. Grietinėlė – 2 dienas. Majonezas – 1,5 mėnesio. Sviestas – 6–14 dienų. Kietas sūris – 7 dienas. Minkštas arba smulkintas sūris galioja maždaug perpus trumpiau – 3–4 dienas.

Kiaušiniai. Žali galioja iki 14 dienų. Kietai virti – 5–7 dienas.

Duona. Balta kvietinė duona, batonas švieži išlieka 2–3 dienas. Ruginė duona – 3–5 dienas. Prancūziškas batonas, itališka duona ir kepiniai 1–2 dienas.

Daržovės, vaisiai. 9–15 laipsnių temperatūroje: kriaušės, salierai, porai, citrusai – 1–2 mėnesius; morkas, ropes – 2–3 mėnesius; bulves, kopūstus, obuolius, česnakus – 3–4 mėnesius.

Sausi produktai. 15–20 laipsnių temperatūroje ilgiau nei 6 mėnesius galima laikyti šiuos produktus: druską, cukrų, miltus, krakmolą, avižų dribsnius, košes, ryžius, makaronus, želatiną, džiūvėsėlius, sausus ir trapius kepinius, džiovintus vaisius, kepimo miltelius, riešutus, kavą, arbatą.

Taupaus apsipirkimo ir vartojimo taisyklės

  • Apsipirkti pradėkite dar namuose – revizuokite šaldytuvo ir spintelių turinį.
  • Visada sudarykite reikiamų pirkinių sąrašą ir jo laikykitės.
  • Stenkitės apgalvoti savaitės valgiaraštį.
  • Atkreipkite dėmesį, kokio maisto daugiausia išmetate, ir pagal tai koreguokite pirkinių kiekį.
  • Maisto likučių neišmeskite – verčiau juos panaudokite ruošdami kitus patiekalus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Žiedinių kopūstų ir bulvių apkepas – sočiai vakarienei