Pleiskanų bent kartą gyvenime yra turėję daugiau negu 50 procentų žmonių. Tai yra chroniška galvos odos būklė, apibūdinama labai intensyviu galvos odos lupimusi.
Tikriausiai daugeliui teko girdėti, kad pleiskanų gali atsirasti ir dėl infekcijos ar kai pasinaudoji svetimomis šukomis. Ar tai tik eilinis mitas, ar visgi galėtų būti tiesa?
Anot amerikiečių gydytojo J. Gray‘aus, tai, kad pleiskanomis užsikrečiama, yra mitas, tačiau šis mitas jaudina daugelį žmonių. Reikėtų žinoti, kad pleiskanos jokiu būdu nėra infekcija ar liga. Jas sukelia mikroorganizmai Pityrosporum Ovale, natūraliai gyvenantys žmogaus galvos odos paviršiuje. Jei mikroorganizmų kiekis didėja per greitai, odos ląstelių kaita ir negyvų ląstelių nykimas intensyvėja. Taigi galvos pleiskanojimas yra pernelyg intensyvus negyvų odos ląstelių lupimasis.
Ląstelių judėjimas tokiais atvejais į odos paviršių trunka trumpiau nei 3–4 sav. (kaip įprasta), todėl apsauginis odos sluoksnis tampa plonesnis. Besilupančios odos dalelės atrodo didesnės nei normaliai atsinaujinančios odos pleiskanėlės. Kartais jos susideda iš tūkstančių negyvų ląstelių, todėl pleiskanos atrodo sausos ir balkšvos.
Galvos pleiskanojimui įtakos gali turėti klimatas, hormonų pokyčiai, odos riebalų stygius, pervargimas, alinančios dietos, alerginės reakcijos, tačiau anaiptol ne infekcijos. Pleiskanų galima atsikratyti ir neleisti joms atsirasti reguliariai naudojant specialius šampūnus ir plaukų priežiūros priemones nuo pleiskanų. Gelbsti ir įvairios liaudiškos priemonės, ypač augalai, kaip antai svogūnai, čiobreliai, dilgėlės, šalpusniai, apynių spurgai ir kt.