Ar žinojote, jog prasta mityba lemia 1 iš 5 mirčių pasaulyje. Šis skaičius rodo, jog netinkama mityba yra didžiausia priešlaikinės mirties priežastis. Pirmiausia prieš akis iškyla nuskurdusios šalys, kur žmonės miršta nuo maisto nepritekliaus, deja, Vakarų pasaulyje, kuriame gausu maisto, vis daugiau žmonių serga būtent dėl netinkamos mitybos. Tikima, jog tokių ligų, kaip demencija, cukrinis diabetas, aukštas kraujospūdis, kurios dažnai skatina sveikatos problemas ir trumpesnę gyvenimo trukmę, gali būti išvengta arba jos gali būti pristabdytos, renkantis tinkamus maisto produktus.
Nors informacijos apie mitybą vis daugėja, dažniau atsidaro įvairių sveikos gyvensenos restoranų ir parduotuvių, prekybos centruose dar pilna produktų, kurie ne tik kad nesuteikia mums reikiamų maistinių medžiagų, bet ir turi neigiamą įtaką sveikatai – saldumynai, mėsos pusfabrikačiai, skonio stiprikliai, saldinti gėrimai ir t. t. Vaikščiodama po maisto prekybos centrus dažnai atkreipiu dėmesį, kokius produktus renkasi aplinkiniai. Mano nuostabai, dažnai jų krepšeliuose nebūna nei vieno produkto, kuris būtų naudingas. Kažkurį laiką mūsų organizmas sugeba egzistuoti gaudamas prastą maistą, tačiau anksčiau ar vėliau jis pavargsta, tuomet ir prasideda sveikatos negalavimai.
Vienas paprasčiausių būdų nuspręsti, ar produktas yra natūralus, pradėti skaityti etiketes: jei jums reikalingas chemijos išsilavinimas, norint suprasti etiketės užrašą, tokį produktą geriau padėti atgal į lentyną. Susiduriame ir su kita medalio puse: asmenys, kurie, atrodo, renkasi pakankamai sveiką maistą, vis tiek negali pasigirti gera sveikata.
Šį kartą aptarsiu, kokius įpročius reikėtų pakeisti, norint gyventi kokybišką ir visavertį gyvenimą.
Pradėkime valgyti sąmoningai
Vis dažniau susiduriu su pacientais, kurie jau ne vienerius metus maitinasi sveikai, tačiau vis tiek ateina ieškodami pagalbos, dažna to priežastis – nesąmoningas valgymas. Atlikti tyrimai parodė, jog jei išmoktume valgyti lėtai, sąmoningai ir kruopščiai kramtydami maistą, tai padėtų ne tik sumažinti virškinimo sistemos problemų, bet ir cukrinio diabeto bei nutukimo riziką. Kai išmoksime valgyti sąmoningai ir gerai kramtysime, mums užteks mažesnio kiekio maisto, kad jaustumėmės sotūs.
Gaminkime namie
Lietuvoje vis dar gyvuoja tradicijos ruošti maistą namie, nors ir vis daugiau maisto pristatymo kompanijų ir restoranų nori pakeisti mūsų įpročius. Gyvendama Londone, dažnai susiduriu su pacientais, kurių namuose nėra viryklės ir orkaitės, tad jie tenkinasi tik mikrobangų krosnelėje šildytu maistu. Nesupraskit manęs neteisingai, aš palaikau valgymą ne namie, tačiau didžioji dalis maisto turėtų būti ruošiama mūsų pačių. Juk tik mes žinome, kokius aliejus naudojame kepimui, kokius prieskonius dedame, kokios kokybės mėsą perkame ar iš kur įsigijome daržoves. Šie veiksniai yra itin svarbūs, norint gyventi sveikai.
Sumažinkime maisto kiekį
Kalbant apie tyrimus sveikatos srityje, pasimetimo itin daug. Galima rasti nemažai studijų, kurios tiesiogiai viena kitai prieštarauja, tačiau vienas mitybos faktas visose studijose parodė tuos pačius rezultatus: Vakarų pasaulyje žmonės valgo per daug. Didelės porcijos, net ir sveiko maisto, gali vesti nutukimo ir cukrinio diabeto link, o tai gali nulemti ir kitų ligų vystymąsi.
Pastebėta, jog nutukimas yra vienas iš trijų pavojingiausių rizikos veiksnių, skatinančių ankstyvą mirtį. Likę du – rūkymas bei padidėjęs kraujospūdis. Įdomu ir tai, kad tautos, kurios reguliariai badauja dėl religinių ar kultūrinių priežasčių, žymiai rečiau serga demencija. Tad valgydami mažiau ne tik užtikrinsime gerą figūrą ir ilgaamžiškumą, bet ir apsaugosime savo smegenis nuo degeneracijos.
Rinkimės tikrą maistą
Mūsų racione turėtų dominuoti kuo įvairesnis maistas, didžiausią dalį turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, viso grūdo dalių produktai, aukštos kokybės gyvulinės kilmės produktai, kaip mėsa, žuvis ir kiaušiniai. Nepamirškime ir ankštinių, riešutų ir sėklų – tai yra puikus mineralų ir skaidulų šaltinis. Išmokime atrasti naujus skonius ir pasigaminti maistą ir sveikai, ir skaniai.
Kiekvienas iš mūsų gimstame su skirtinga genetine informacija, esame daugiau ar mažiau linkę susirgti tam tikromis ligomis. Taip pat negalime kontroliuoti, kas vyksta pasaulyje, oro taršos ar vandens kokybės, tačiau galime prisiimti visišką atsakomybę už tai, ką renkamės dėti į savo lėkštę. Pradėkime rūpintis savo sveikata ir mityba jau šiandien, nes tai nulems, kokia sveikata džiaugsimės ateityje.