Ar jūsų vaikas moka atpažinti emocijas? Padėkite jam tai padaryti

Tėvų pokalbis su vaiku. / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-03-21 15:00
Mokykloje vaikai praleidžia daug laiko. Natūralu, kad kyla įvairių bendravimo iššūkių. Nesprendžiamos konfliktinės situacijos ar patyčios blogina klasės mikroklimatą, mažina mokinių motyvaciją. „Klasės mikroklimatą kuria ir mokytojai, ir vaikai, atsinešdami įvairių emocijų iš namų. Svarbu jas atpažinti ir išmokti įvardyti“, – sako „Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė.

Mokytojas turi pastebėti vaikų emocijas

Mokytojo vaidmuo yra labai svarbus, tačiau dar svarbesnis yra mokytojo ir tėvų tarpusavio ryšys bei bendradarbiavimas. Todėl labai svarbu nepamiršti, jog vaiko augimas, ugdymasis ir pamatinių vertybių formavimasis vyksta nuolat – tiek mokykloje, tiek šeimoje.

„Dirbdama su vaikais pastebiu daug įvairių jų bendravimo apraiškų. Daugiausiai įvairių situacijų įvyksta mokinių laisvalaikio metu: vieni garsiai rėkia ir bėgioja, kiti tyliai ramiai kalbasi ar žaidžia, kiti atsiriboja ir stebi, kas vyksta klasėje. Visi vaikai vienaip ar kitaip nori atkreipti dėmesį į save, tačiau kartais tai daro netinkamai reikšdami emocijas, kurios sukelia konfliktines situacijas ar nesutarimus. Todėl visada labai svarbu iš karto reaguoti į vaikų elgesį ir padėti jiems atrasti teigiamus būdus emocijoms išreikšti, išspręsti nesutarimus. Ne tik mokykloje, bet ir namuose“, – komentuoja R. Jurgelevičienė.

„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė
„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė

Jei namie laikotės susitarimų, taisyklių laikytis paprasčiau ir mokykloje

Pirmasis etapas – susitarimų kūrimas. Vyraujantys bendri susitarimai padeda vaikams jaustis saugiai ir drąsiai. Todėl susitarimai turėtų būti kuriami kartu su vaikais, apibendrinant visas išsakytas mintis, aptariant situacijas. Kalbant apie susitarimus tiek namuose, tiek mokykloje, labai svarbu tai, kaip vaikai įsivaizduoja būsimas situacijas ir kaip jie jose pasijustų.

Koks yra tėvų vaidmuo? Jei šeimoje yra bendrų susitarimų ir visi šeimos nariai jų laikosi, vadinasi, laikytis susitarimų vaikui yra lengviau ir mokykloje. Ypač veiksminga kai mokyklos susitarimai perkeliami ir pritaikomi namuose. Tada vaikas privalo laikyti taisyklių bet ir ugdomas gebėjimas adaptuotis, prisitaikyti įvairiose situacijose neprarandant savo esybės.

TAIP PAT SKAITYKITE Kodėl vaikai meluoja?

Socialiniai įgūdžiai – iš šeimos

Nors socialiniai įgūdžiai nuolat formuojami ugdymo įstaigose, daug dėmesio skiriama pokalbiams apie tarpusavio santykius, bendravimą, mandagumą. Daugumą socialinių įgūdžių vaikas jau atsineša iš šeimos. Vaikai mokosi iš aplinkoje esančių pavyzdžių, dažniausiai kopijuodami elgesį, kurį mato. Tėvai, kiti šeimos nariai, giminaičiai ar draugai tam turi itin daug įtakos. Šiuolaikinius vaikus taip pat formuoja ir kompiuteriniai žaidimai, filmai, televizija. Matydamas teigiamus pavyzdžius vaikas formuojasi teigiamas nuostatas ir išvengia konfliktinių situacijų. Jei savo aplinkoje vaikas mato daug konfliktų, žaidžia kompiuterinius žaidimus, kuriuose daug smurto scenų, tikėtina, kad jis pats formuojasi nuostatas, kurios provokuos jo netinkamą elgseną.

Savo ruožtu tėvai, kontroliuodami savo emocijas, natūraliai moko vaikus socialiai elgtis. Taip pat, stebėdami jo gyvenimą virtualiame pasaulyje, domėdamiesi jo pomėgiais ir veikla, gali užkirsti kelią bendravimo problemoms.

Mokykite vaikus išsakyti jausmus

Mokykloje vaikai mokosi pažinti jausmus, o vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra „kaip tu jautiesi?“. Pradinukui dar sunku kalbėti apie savo jausmus, juos tinkamai įvardinti. Todėl mokykloje nuolat plečiamas žodynas, mokiniai susipažįsta su įvairiausiomis emocijomis, mokosi jas atpažinti ir įvardinti.

Vaikams kalbantis su suaugusiais gali kilti nemalonių situacijų, kai vaikas nori išreikšti savo jausmus, o suaugę jo neišgirsta. Tėvams reikėtų žinoti, kad dažniausiai vaikas pradeda kalbėti nuo įvykių, kurie nutiko, lyg kaltina kitus ir dažnai dėl to kyla nesusikalbėjimas. Kalbantis su vaiku reikia skatinti jį pirmiausiai įvardinti, kaip jaučiasi, o tik po to pasakoti priežastis. O žinodami ne tik situaciją, bet ir vaiko savijautą ir jos priežastis tėvai gali patarti, kaip išspręsti kilusią problemą.

„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė
„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė

Aiškinkite vaikams, kaip spręsti problemas

Dažnai vaikai elgiasi impulsyviai negalvodami kas gali atsitikti. Reaguoti reikia ramiai, o mokydami vaiką taisyti savo spontaniškas klaidas, mokysime jį atsakyti už tai, ką padaro. Taigi, po spontaniško elgesio reikia aptarti kartu su vaiku, kokios galėjo būti pasekmės, kaip reikėtų elgtis kitą kartą, kad taip nenutiktų, kokios dar galėtų būti jo reakcijos į šią situaciją.

TAIP PAT SKAITYKITE Keliautoja: „Nebijokite į kelionę leistis su vaikais“

Taip pat reikėtų kalbėti ir apie problemų sprendimą: jei vaikas jų nesprendžia pats, o nuolat prašo suaugusiųjų įsikišimo, ilgalaikėje perspektyvoje vaikas taps vis labiau savimi nepasitikinčiu, negebančiu priimti sprendimo. Mokykloje mokome vaikus nusiraminti, apgalvoti kilusią situaciją ir kaip dėl to jaučiasi pats, bei aplinkiniai. Tada, sugalvojus sprendimą, kuris nežeidžia aplinkinių, jį įgyvendinti. Skatindami vaiką savarankiškai spręsti problemas stiprinate jo asmenybę, todėl rekomenduojama ir tėvams mokyti vaikus to paties ir namuose kylančiose situacijose.

Menas valdyti pyktį

Netinkamai išreiškiamas pyktis dažnai sukelia konfliktus, todėl svarbu nepamiršti, jog pyktis – natūralus jausmas, tik reikia mokėti jį reikšti tinkamais būdais. Galima pasiūlyti vaikui tiesiog ramesnes veiklas: piešimą, meditaciją arba atvirkščiai – susijusias su sportu. Jei vaikas nuolat išgyvena stiprius jausmus, tėvai neturėtų bijoti kreiptis į vaikų psichologus. Tik išsiaiškinus netinkamo elgesio priežastis, dalyvaujant visai šeimai, galima rasti būdų ir patarimų, kaip padėti vaikui tinkamai valdyti emocijas.

Vaiko gyvenimas mokykloje

  • Tėvai, vesdami vaiką į mokyklą, turėtų vengti išankstinių nuostatų, kad jam kažkas nesiseks. Jie turėtų motyvuoti ir stiprinti vaiką dalydamiesi savo teigiama patirtimi.
  • Tėvai turėtų nuolat domėtis vaiko socialine raida. Bendraudami ir bendradarbiaudami su mokytoju, tinkamai reaguodami į kylančias situacijas ar netinkamą vaiko elgesį visi kartu daug greičiau konstruktyviai ir pozityviai išspręs problemas ir padės vaikui.
  • Jei klasėje yra vaikas, su kuriuo nesutaria, ar kitas vaikas rodo neigiamą pavyzdį, tėvai turėtų patarti ir paaiškinti savo atžalai paieškoti teigiamų to vaiko savybių, nebijoti jų įvardinti. Kaltinimai, mokymas „nedraugauti“ neskatina vaiko teigiamų, pozityvių emocijų. Skatinamas „susidraugauti“ su nemaloniu bendraklasiu, vaikas išmoks priimti iššūkius, kurie didina savivertę, stiprina asmenybę.

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“

Naujausi straipsniai