Ar jums nestinga vitamino D? Apie jo būtinybę – 3 specialistės

Moteris geria vitaminus / Vida Press nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2016-04-14 15:17
Jei manote, kad vitamino D žmogui reikia vien tam, kad kartu su kalciu stiprintų kaulus, jūsų žinios pasenusios. Jo poveikį ir stygių jaučia įvairūs kūno organai ir sistemos, dėl jo trūkumo susergama chroniškomis, sunkiomis ligomis, puola infekcijos, silpnėja pažinimo funkcijos, apima depresyvios nuotaikos, nuovargis, vargina raumenų skausmas ir silpnumas...

Osteoporozė, vėžys, cukrinis diabetas, išsėtinė sklerozė, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos... Mokslininkai pastaruoju metu vitaminui D skiria labai daug dėmesio ir jų sukaupta informacija rodo, kad šis vitaminas daro įtaką genams, kurie kontroliuoja itin svarbius procesus – nuo ląstelių DNR „remonto“ iki oksidacinio streso slopinimo. Taigi vitaminas D labai susijęs su senėjimu.

Moterys, kurioms trūksta vitamino D, per metus gali prarasti 3–4 proc. griaučių masės. Vienas žymiausių vitamino D tyrinėtojų pasaulyje daktaras Michaelas Holickas, remdamasis savo ir kitų specialistų studijomis, sako: „Nuo gimimo iki mirties vitamino D svarba – milžiniška.“

Ką sufleruoja tyrimai

Vitaminas D pagal veikimo mechanizmą gali būti priskiriamas hormonams. Organizme nėra nė vienos audinių ląstelės, kuriai jis nedarytų įtakos.

Gydytoja endokrinologė doc. Aurelija Krasauskienė: „Hormonai – biologinės medžiagos, reikalingos darniai, koordinuotai, prie aplinkos prisitaikančiai organizmo veiklai. Vitaminas D pagal veikimo mechanizmą gali būti priskiriamas hormonams. Organizme nėra nė vienos audinių ląstelės, kuriai šis vitaminas nedarytų įtakos. Praėjus daugiau kaip 100 metų nuo jo atradimo, atlikus daugybę tyrimų sakoma, kad mažas vitamino D kiekis kraujyje – sveikatos sutrikimo žymuo, bet ne ligos priežastis. Nuo seno jis siejamas su kaulų stiprumu, mineralizacija, kalcio apykaita, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai padėjo suprasti, kad tai – tik ledkalnio viršūnė.

„Po vandeniu“ – šio vitamino poveikis ląstelių dauginimuisi ir diferenciacijai. Pirmiausia – imuninės sistemos ląstelių, todėl pakankamas vitamino D kiekis kraujyje didina organizmo atsparumą, padeda sveikti sergant daugeliu ligų, nes greitina gijimą. O juo gydomos tik kaulų mineralizacijos sutrikimu pasireiškiančios ligos: vaikų rachitas ir suaugusiųjų osteomaliacija (kaulų suminkštėjimas). Kaulai dėl osteoporozės lūžta gerokai dažniau nei dėl osteomaliacijos. Jei matuojant kaulų mineralų tankį nustatoma osteoporozė, prieš ją gydant patarčiau dar atlikti vitamino D kraujo tyrimą.

Noriu atkreipti dėmesį ir štai į ką: kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jam gali reikėti maisto papildų su vitaminu D. Tik jauno žmogaus odoje yra užtektinai provitamino D, kuris virsta vitaminu D veikiamas ultravioletinių saulės spindulių. Beje, jo apykaitą reguliuoja daugelis genų, todėl negalima atmesti vitamino D apykaitos sutrikimo, darančio įtaką kaulų audinio tankiui jauname amžiuje (nuo 27–32 metų kaulų tankis ima mažėti).“

Receptas: saulė

Šeimos gydytoja Vaidilė Strazdienė: „Vitamino D trūkumas paprastai ryškių klinikinių simptomų nesukelia. Galimi raumenų skausmai, silpnumas. Ar jo per maža, nustatoma kraujo tyrimu. Šis rekomenduojamas nutukusiems, mažai tiesioginiuose saulės spinduliuose būnantiems, osteoporoze sergantiems žmonėms.

Kaip žinia, vitaminas D pirmiausia siejamas su kaulų mineralų apykaita, bet per pastarąjį dešimtmetį atlikti moksliniai tyrimai atskleidė daugelį kitų jo funkcijų. Yra duomenų, kad esant nepakankamam vitamino D kiekiui išauga infekcinių ligų (gripo, tuberkuliozės, ŽIV / AIDS), vėžio (krūties, storosios žarnos ir kt.), depresijos, lėtinio nuovargio sindromo, nutukimo rizika. Kai kurie autoriai nurodo vitamino D stygiaus ir cukrinio diabeto, autizmo, šizofrenijos, demencijos, alergijos, preeklampsijos ir kitų patologinių būklių ryšį.

Daugumai mūsų šalies gyventojų vitamino D trūksta. Viena iš priežasčių – Lietuvoje saulėta būna tik kelis mėnesius.

Nors Lietuvoje populiacinis vitamino D trūkumo tyrimas nėra atliktas, bet mažesnių grupių tyrimai rodo, kad daugumai mūsų šalies gyventojų vitamino D trūksta. Viena iš priežasčių – Lietuvoje saulėta būna tik kelis mėnesius. Atrodytų, šiaurės platumų gyventojai pasmerkti vitamino D stygiui, tačiau Norvegijoje – mažai žmonių, kuriems jo nepakanka. Taip yra todėl, kad norvegai maistui vartoja daug riebių jūrinių žuvų, pavyzdžiui, lašišų, užaugusių laisvėje, o ne žuvivaisos tvenkiniuose.

Kita vertus, daugelyje saulėtų šalių vitamino D trūkumo problema taip pat labai aktuali. Žmonės mažai būna lauke dėl karščio, be to, arabų šalyse moterys nuolat vilki kūną visiškai dengiančius apdarus ir jų organizmas vitamino D nepasigamina pakankamai. Moterims jo stygius būdingesnis nei vyrams. Bet pasiūliusi vyresnėms pacientėms dažniau saulėje apnuoginti rankas ir kojas ne sykį esu išgirdusi: „Negaliu – kaip aš atrodysiu? Negražu, nebe tas amžius.“

Vida Press nuotr.
Vida Press nuotr.

Riebi žuvis ar maisto papildai?

Gydytoja dietologė Rūta Petereit: „Pasigaminti vitamino D mums padeda saulė, nedidelį kiekį parūpina maistas: lašišos, skumbrės, silkės, pienas, sviestas, kiaušinių tryniai, ikrai, šiek tiek turi mėsa... Jei žmogus saulės gauna mažai, jei jo racione minėtų produktų nėra arba yra nedaug, gali susidaryti vitamino D trūkumas. Tuo labiau kad įtakos turi ir kiti veiksniai: amžius, svoris...

Rizikos grupei priklausantiems pacientams rekomenduojama gerti vitamino D papildų. Nesiūlyčiau savarankiškai, nepasitarus su gydytoju, prisipirkti ir vartoti šio papildo, bet rizikos grupių atstovams nesaulėtu metų laiku jis reikalingas. Jo kiekį kraujyje vertėtų nustatyti nutukusiems žmonėms, kurių kūno masės indeksas – daugiau kaip 30 kg/m2, ir moterims, kurioms artėja menopauzė. Rekomenduoju profilaktiškai jo gerti tris mėnesius per metus kartu su kalciu ir šitaip padidinti vitamino D koncentraciją organizme. Tačiau kai vitamino trūkumas ryškus, gali tekti gerti ilgiau arba vartoti didesnes nei profilaktines vienkartines dozes.

Kiekvienas atvejis individualus, todėl ir reikia pasitarti su gydytoju. Vitamino D kasdienė neterapinė dozė priklauso nuo amžiaus ir sudaro 400–800 tarptautinių vienetų.

Beje, dietų besilaikančioms moterims vitaminų, tirpių riebaluose (toks yra vitaminas D), taip pat gali trūkti. Kai mityba ribojama ir svoris krinta fiziologiškai nenormaliai, paprastai susidaro ne tik vitamino D, bet ir visų pagrindinių maisto medžiagų stygius.“

Elaima.lt

Naujausi straipsniai