Nors esu ne mergina ir savo išvaizdos pernelyg nesureikšminu, tačiau galiu drąsiai teigti, kad gamta man pagailėjo grožio, o dėl to kenčia ir kitos gyvenimo sritys. Esu neaukšto ūgio, linkęs į pilnumą, šiek tiek strazdanotas, visumoje – toli gražu ne svajonių jaunikis. Žinau, kad žmones galiu žavėti bet kuria savo asmenine savybe, tik ne išvaizda. Būtent dėl to, net neabejoju, nesiklosto nei mano asmeninis, nei profesinis gyvenimas. Merginos neturiu, sunkiai mezgu pažintis. Darbe man taip pat sunkiai sekasi: rodos, dedu visas pastangas, tačiau per septynerius darbo metus, nė kiek nepakilau karjeros laiptais.
Stebiu, kaip sekasi mano išvaizdiems draugams ar kolegoms. Toks jausmas, kad jiems užtenka tik gražiai pasišypsoti, ir visos durys atsidaro. Nesu iš tų, kuris su pavydu žvelgtų į gražių žmonių sėkmę, bet juk puikiai matau, kad išvaizdesniems draugams sekasi meilė, jie lengviau lipa karjeros laiptais, jie turi daugiau pasitikėjimo savimi, yra didesni optimistai, netgi turi daugiau draugų, lengviau mezga pažintis. Gražūs žmonės išties mėgaujasi visais, rodos, tik jiems subalansuotais gyvenimo privalumais. O ką daryti tiems, kuriems patrauklios išvaizdos gamta pagailėjo? Kaip išsikovoti savo vietą po saule? Laurynas.
Psichologės MARIJOS VAŠTAKĖS komentaras
Kuomet gyvenimo kelyje pasitaiko sunkumų, neretai juos „pateisiname“ savo ne itin patrauklia išvaizda, manydami, kad ji yra kliūtis užmezgant ir palaikant santykius, kylant karjeros laiptais ar susirandant darbą. Ir dažnai yra galvojama, kad jei pasikeistų išvaizda, visi sunkumai išsispręstų. Tačiau išvaizda nesikeičia, sunkumai lieka nepakitę. Kyla nepasitenkinimas. Ar tikrai išvaizda trukdo bendrauti ar kilti karjeros laiptais? O gal tai nenoras, baimė, nepasitikėjimas savimi? Neretai į mane kreipasi klientės, pasidariusios kelias plastines operacijos, ištobulinusios savo ausis, nosį, pasinaikinusios strazdanas ir pamačiusios, kad po šių pasikeitimų niekas gyvenime nepasikeitė. Sunkumai išliko tie patys. Šis pavyzdys iliustruoja, kad tai yra gilesnė – savęs nepriėmimo problema, o ne išoriniai „netobulumai“.
Laurynas rašo apie savo asmenines savybes, kuriomis gali sužavėti kitus, tačiau tuoj pat tai ir nuvertina, sumenkina, manydamas, kad jo „nepatraukli“ išvaizda yra didžiausia kliūtis. Siūlyčiau užduoti sau klausimus „ko aš savyje nepriimu?“, „kas man padėtų pamilti savo kūną?“. Jei laiško autorius pamils save, atras daugiau teigiamų pusių savyje, galimi pokyčiai ir kitose gyvenimo srityse. Didelė tikimybė, kad tai įtakos bendravimą (leis sau labiau atsiskleisti, taps spontaniškesnis, laisvesnis) ir karjeros galimybes (aktyviau ieškos būdų, kaip kilti karjeros laiptais).
Žmonės, kurie nepatenkinti savo išvaizda, dažnai lygina save su kitais. O juk visada šalia mūsų atsiranda aukštesni, vyriškesni, lieknesni, mažiau strazdanoti. Ir jiems gyvenimas „labiau palankus“ ne dėl to, kad jie yra aukštesni ar dailesni, o dėl to, kad jie deda daugiau pastangų siekdami savo tikslų. O žmogus, kuris nepriima savęs, kuris mano, kad kūnas yra kliūtis, pats save atriboja nuo įvairių gyvenimo situacijų, taip patvirtindamas sau savo nesėkmes. Ir jokie pokyčiai neįvyks, nepradėjus prisiimti daugiau atsakomybės už visas nesėkmes, neatiduodant atsakomybės savo duotybei – išvaizdai.
Nėra formulės, koks žmogus yra gražus. Kiekvienas esame unikalus, turintis savo išskirtinius bruožus – tiek išorinius, tiek vidinius.
Įdomu tai, kad mes kituose vertiname visumą – išorines ir vidines savybes kartu. O savyje dažniausiai analizuojame detales, patys sau pastatome barjerus, per kuriuos sunku perlipti – „mano nosis trukdo bendrauti, dėl žemo ūgio nesusirasiu geresnio darbo“ ir pan. Reikia atminti ir tokį dalyką – neretai tai, ką mano apie mus kiti, yra atvaizdas to, kaip mes save matome patys. Jei nemylime savęs, nepriimame, kaip gali mus priimti, įvertinti, pamilti kiti? Taigi, įvykus vidiniam pokyčiui, įvyks pokyčiai ir įvairiose gyvenimo srityse. Yra nemažai pavyzdžių, kuomet ne itin išoriškai patrauklūs žmonės, tačiau vertinantys save, pasiekia žymiai daugiau nei atitinkantys grožio standartus. Tai banalus pavyzdys, tačiau įrodantis, kad mūsų savijautą įtakoja ne išorinės charakteristikos, o tai, kaip mes patys save vertiname ir priimame.
Kita vertus, grožis yra filosofinis klausimas. Nėra formulės, koks žmogus yra gražus. Kiekvienas esame unikalus, turintis savo išskirtinius bruožus – tiek išorinius, tiek vidinius. Filosofas I.Kantas kėlė klausimą, ar egzistuoja pasaulis iš tikrųjų, ar jis tik mūsų vaizduotės vaisius. Jis samprotavo, kad mes daiktams, žmonėms priskiriame tas savybes, kurių jie neturi, nes vertiname juos per savo jutimų organų prizmę. Jis rašė, kad žmonėse mes matome tai, kas yra mūsų viduje. Jis tai aiškino remdamasis santykių su žmonėmis pavyzdžiu. Jei mes esame gerai nusiteikę, pasaulį matome per šviesesnius stiklus, tačiau jei viduje yra nepasitenkinimas, pasaulis atrodo tamsus ir patys sau atrodome niekam tikę.
Filosofas pateikia labai gerą sakmę apie bitę ir musę. Jis rašo, kad susitikusios bitė ir musė nutarė skristi į nuostabų sodą rinkti kvapnaus nektaro. Bitė tiesiog skrido link to sodo, o musė pakeliui matė ir akcentavo mėšlo krūvas, piktinosi, kas tiek teršia. Galiausiai nutūpė prie vienos mėšlo krūvos ir taip ir liko prie jos aimanuoti, taip ir nepasiekusi savo tikslo nuskristi į kvapnų sodą. Taigi, šiandien mes turime dvi naujienas – vieną gerą, kitą dar geresnę. Pirmoji – kituose mes matome save, o savo išorėje – savo vidinį atspindį. Antroji, mes turime galimybę rinktis, ką matyti.
MARTYNO KAVALIAUSKO komentaras
Šis žavus jaunuolis visiems puikiai įsiminė iš projekto „X faktorius“. Buvo kalbama, kad nugalėtojo titulą jis gali pelnyti vien tik dėl savo patrauklios išvaizdos. Martyno manymu, žmogaus išvaizda gali turėti įtakos profesinėje srityje priklausomai nuo to, kuo jis užsiima. Scena – ne vienintelė sritis, kurią yra išbandęs Martynas, tačiau jis tiki, kad būtent scenos žmogui išvaizda išties yra svarbi. „Manau, kad man išvaizda šiek tiek padeda. Tačiau vis tiek labiau norisi, kad mane vertintų ne už grožį, o už tai, ką aš darau“, – sako vaikinas.
Martynas tikina, kad jo išvaizda anksčiau niekam neužkliūdavusi ir ji kažkodėl pradėta liaupsinti tik pastaruoju metu. „Aš, tiesą sakant, kaip gyvenau ligi šiol, taip ir toliau gyvenu – tikrai nemanau, kad kažkas labai pasikeitė. Neslėpsiu, merginų dėmesio sulaukiu, ir tai tikrai malonu, tačiau reaguoju į tai kažkaip linksmai. O ir kaip kitaip būtų galima reaguoti?“ – retoriškai klausia savo šypsena ne vieną merginą pavergęs jaunuolis.
Martynas nė neslepia, kad yra pats tikriausias estetinio grožio šalininkas ir jam pačiam žmogaus grožis išties yra svarbu. .„Tačiau tikrai nemanau, kad žmogaus išorė – viską lemiantis faktorius. Apskritai, žmogaus grožis – labai subtilus dalykas ir tikrai nereikia sureikšminti, jei žmogaus išorė neatitinka kažkokių dabar labai paplitusių grožio standartų. Esu įsitikinęs, kad tiems, kurie iš prigimties nėra itin dosniai apdovanoti fiziniu grožiu, su kaupu yra atseikėta kitose srityse“, – sako Lietuvos merginų numylėtinis.
Situaciją aptarė žurnalo „Laima“ konsultantė, psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro „InVito“ vadovė Marija Vaštakė, www.psichologo-konsultacija.lt
Norite pasitarti? Savo klausimus siųskite gyvenimoskonis@zmones.lt