Pašaipų šia tema tikrai netrūksta, kaip, beje, ir tikrų moteriškų draugysčių ryšių.
Kalbama, kad moteriška draugystė apipinta intrigomis, išdavystėmis ir visomis įmanomomis blogybėmis. Be to, mokslininkai dar tikina, kad vyrų ir moterų draugystė taip pat neįmanoma, nes kažkuriam iš draugystės dalyvių vis tiek kyla susižavėjimo rizika. Kyla elementarus klausimas: tai su kuo tada draugauti?
TAIP PAT SKAITYKITE: Mokslininkai: vyrai ir moterys negali būti tik draugais
Tačiau iš esmės čia reikėtų paminėti patį svarbiausią dalyką – pačią draugystę, kuri neturi lyties. Žmonės draugais tampa dėl bendrų interesų, panašaus požiūrio į pasaulį, atradę sielai artimą žmogų, ir čia lytis nėra esminis faktorius.
Nors negalima ir atmesti to fakto, kad moters draugystė su vyru ir moters draugystė su moterimi išties yra skirtinga, tačiau aptariamų dalykų spektras yra labai platus abiem atvejais.
Kada pasirodo pirmosios draugės? Žinoma, dar vaikystėje. Tai būna pirmieji bandymai užmegzti santykius, kuriuose iškylančios problemos atrodo Visatos svarbos... Tačiau būtent tie žmonės mus pažįsta dar visiškai atvirus, „nesugadintus“, ieškančius, atrandančius. Nuostabu, kai vaikystės draugės išlieka draugėmis visą gyvenimą, tačiau ne kiekviena tuo galėtų pasidžiaugti. Nepaisant visko, tai labai svarbus metas, kai mes mokomės komunikuoti, spręsti problemas ir socializuotis.
Kiti svarbūs aspektai – studijų metai bei darbas, kai mūsų daugiau mažiau besiformuojantis charakteris ieško panašių į save. Studijų metais sutikti žmonės labai dažnai tampa draugais visam gyvenimui, kadangi juos sieja svarbus savasties ieškojimas, bandymas suvokti, kas esi ir kur eini. Greičiausiai dėl to daugelis žmonių, tiek vyrų, tiek moterų, studijų laikais sutiktus draugus idealizuoja, nes praleido su jais vieną svarbiausių savo gyvenimo momentų.
Konkurencija
Moteriška konkurencija dėl vyro, darbo, dėl pasiekimų, dėl vaikų, noras įgelti ir pašiepti – taip pat pasitaikanti moteriškų santykių dalis draugystėje. Tik ar tuos santykius verta vadinti draugyste? Juokingiausia, kad moterys bendraudamos pašaipiai, vis bandydamos viena kitai įkąsti, vis tiek nenutraukia tokio pobūdžio santykių, nors iš jų negauna nieko, be ko negalėtų išsiversti.
Jeigu jaučiate nevaldomą konkurenciją, kad tapote tik petimi išsiverkti ir išklausyti draugės nesėkmių, o pati esate pamiršta, kadangi visas bendravimas vyksta tik į vienus vartus, tuomet jūsų reikalas, ką daryti su tokia vadinamąja draugyste. O tokių santykių tikrai pasitaiko, kurie grįsti ne gerais norais, bet kerštu, pykčiu, pavydu. Gal tokių santykių nenutraukiama dėl tokių pačių priežasčių, dėl ko moterys nesiskiria ir su joms netinkamais vyrais? Mano, kad draugė pasikeis, kad galbūt išgyvena sunkų etapą, tačiau tas etapas taip ir nesibaigia... Galiausiai prisimena tuos puikius laikus, kai viskas buvo nuostabu.
Kaip damos elgiasi, kokios vertybės joms įskiepytos, ką mano apie jas supantį pasaulį, nuo to ir priklauso draugystės tvarumas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Moterų draugija: kodėl ji gyvybiškai mums būtina?
Labai svarbu, jeigu esate nepatenkinta santykiais, nekaupti negatyvių prisiminimų, o išsiaiškinti, net jeigu ir labai bijote, jog dėl to draugystė nutrūks. Tai visai natūralus, nors ir skausmingas procesas, kadangi besikeičiantys žmonės gali „išaugti“ vienas kitą ir tiesiog nebetikti. Štai tada net ir pačiai tobuliausiai moteriškai draugystei ateina galas.
O kaip dėl tikros draugystės?
Būna, kad santykiai su drauge sukuriami dėl aplinkybių, būna – laikina, būna ir tikra, ir netikra, ir dirbtinė draugystė, ir net tokia, kuri remiasi išskaičiavimu. Tačiau būtent tie visi nemalonūs niuansai atmeta žmones, kurių jums nereikia, ir palieka tuos, su kuriais sies jautrūs, malonūs ir širdį džiuginantys ryšiai.
Trumpai tariant, moteriška draugystė – įmanomas ir egzistuojantis dalykas, kuris priklauso nuo pačių moterų. Tai reiškia, kaip damos elgiasi, kokios vertybės joms įskiepytos, ką mano apie jas supantį pasaulį, nuo to ir priklauso draugystės tvarumas. Nes savaime aišku, kad jeigu viena yra menininkė, o kita mano, kad menas – tai nieko svarbaus, kažin ar jos atras bendrą kalbą.
Santykiuose žaidžia emocijos. Kaip mes sugebame priimti draugės sėkmę, nesėkmę, laimę, nelaimes, meilę, šeimą. Būname šalia, o gal atsiribojame? Kartais draugystė nutrūksta po daugelio metų ir net nėra aišku kodėl. Labai dažnai dėl to kalti mūsų lūkesčiai – tiek išsakyti, tiek neišsakyti.
Visada verta prisiminti, kad draugė nebus tokia, kokia norite, kad ji būtų. Ji bus tokia, kokia yra, tad neverta jos išminkyti lyg molio ir pritaikyti savo poreikiams. Didžiausia bėda kyla tada, kai bandome savintis kitą žmogų, pavydėti (beveik kaip santykiuose su vyrais), nes tada įspraudžiame savo draugę į rėmus, ir ji paprasčiausiai jaučiasi įstrigusi. Prisiminkite, kad visi turime pasirinkimo laisvę. Geriau jau neturėti nė vienos draugės, negu turėti tokias, kurios bendrauja su jumis iš pareigos. Beje, net po daugelio metų nutrūkę santykiai gali būti įšaldyti ir vėliau atgimti gražiomis spalvomis.
Kartais draugystę pristabdo daugelis dalykų – jau minėti lūkesčiai ir gyvenimiškos aplinkybės, konfliktai. Visada geriau padėti kablelį, o ne tašką. Nes moteriška draugystė – tai išties nuostabus jausmas. Net jeigu ji truko trumpai, visad paliks šiltų prisiminimų, emocijų, to nepakartojamo vienybės jausmo, kad išties galime viską. Ir neverta viena kitos vadinti gyvatėmis ar intrigantėmis bei sakyti, kad „visi mano draugai tai tik vyrai“. Kaip jau minėjome, draugystė neturi lyties, todėl tokiais epitetais švaistytis – kvaila.