Nė vienas prancūzas savo gyvenimo neįsivaizduoja be pasimatymų. Nesvarbu, kiek jų ir kokį pėdsaką paliko gyvenime. Visai kas kita, kai į pasimatymus susirengia dvi valstybės ir įtakingi jų atstovai. Tarp Prancūzijos ir Lietuvos tokių pasimatymų būta ne vieno. Kviečiame praskleisti laiko uždangą ir pažvelgti, kuo baigėsi Lietuvos karalaitės Onos Jogailaitės ir Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolio Henriko Valua susitikimas.
Vargu, ar būtų galima šios poros pasimatymą pavadinti sėkmingu. 1572-aisiais, kai Lietuvoje mirė karalius Žygimantas Augustas, pagrindine figūra valstybėje tapo jo sesuo, karalaitė Ona Jogailaitė.
Kadangi karalaitė buvo netekėjusi, tuojau pat imta ieškoti įtakingo pretendento į jos ranką ir širdį.
Kandidatų tapti jos vyru ir karūnuotis Lenkijos-Lietuvos karaliumi tikrai netrūko. Gerai apsidairius į visus šonus, buvo nuspręsta, kad šalies lūkesčius labiausiai atitinka ir mažiausius reikalavimus kelia 23-ejų metų Prancūzijos karaliaus Karolio IX brolis Henrikas Valua. Tiesa, abejonių kėlė vienas dalykas – Onai Jogailaitei tuo metu buvo 50, o daugiau nei perpus jaunesnis jaunikis garsėjo savo aistra žavingiems jaunuoliams.
Ir vis dėlto, Ona Jogailaitė liepė savo suknias išsiuvinėti lelijomis, o lauke prie Varšuvos susirinkusi bajorų taryba 1573 metais išrinko Henriką Valua Abiejų Tautų Respublikos vadovu. Lietuviai naująjį karalių suskubo sveikinti, delegacija su dovanomis nuvyko į Paryžių. Alexandre Dumas romane „Karalienė Margo“ tas priėmimas vaizdžiai aprašytas. Ypač sarmatų pasiuntiniai, spindėję rytietiška prabanga.
Tačiau tapęs karaliumi Henrikas Onos su lelijų suknelėmis vesti neskubėjo – mieliau rinkosi puotas ir lėbavimus Krokuvoje. Jam buvo nė motais, kad šitaip švaistomi ir taip jau negausūs valstybės turtai. Krokuvos dvaro knygose aprašoma, kad vynas ir visi gardumynai Henriko puotoms buvo užsakomi iš Prancūzijos ir Italijos.
Pasėdėjęs karaliaus soste vos keletą mėnesių, Henrikas Valua gavo žinią, kad Prancūzijoje mirė jo brolis Karolis IX. Karalius nieko nedelsdamas susirinko savo mantą ir naktį, pro tarnų vartus, pabėgo į Prancūziją. Esama žinių, kad lenkų ponai jį vijosi ir garsiai šaukė: „Kodėl tu, karaliau, mus palikai?“
„Šią juokingai graudžią istoriją ir šiandien mums primena lenkų Erelis ir Lietuvos Vytis, išdidžiai įkurdinti Paryžiuje, virš Teisingumo rūmų laikrodžio“, – šypsosi televizijos žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja Edita Mildažytė, šią istoriją pavertusi vaizdo siužetu, kurį pamatyti bus galima gruodžio 3 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, Vilniuje. Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmai čia rengia tradicinę verslo ir labdaros vakarienę „Diner de Gala avec Martell“, kurioje dalyvaus daugiau nei 200 svečių.
