Balandžio 12 d. – Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Žvelgiant į žvaigždėmis nusagstytą dangų, nejučia užplūsta romantiškos mintys. Tačiau kosmose romantikos nedaug.
Nesvarumo būsena smagi tik iš pradžių
Kosminiuose erdvėlaiviuose astronautų kūnai patiria nesvarumo būseną. Daugelis žino, kad mes orientuojamės erdvėje, nes esame veikiami gravitacijos. Stovint tvirtai ant žemės, smegenys, gaudamos impulsus iš akių, suvokia kur yra koks daiktas, supranta kryptis (aukštyn, žemyn, į kairę, į dešinę). Dingus žemės traukai, orientuotis tampa labai sudėtinga, kai kurios kūno funkcijos sutrinka ir žmogus ne juokais sunegaluoja. Negalavimai gali pasireikšti lengvu galvos sukimusi, vėmimu ir netgi haliucinacijomis...
Net jei būtų įmanoma erdvėlaivyje įrengti dušo kabinas, vandens lašeliai spruktų į visas šalis jūsų nė nepalietę, todėl erdvėlaiviuose prausiamasi sausuoju būdu.
Šią problemą spręsti gali pagelbėti vaistai nuo pykinimo, jūros ligos, tačiau astronautai jų nevartoja, nes žino, kad kasdien kelerius metus vartoti bet kokius medikamentus būtų nesveika organizmui. Didžiavyriai nesvarumo būseną prisijaukina. Tiesa, ne visiems erdvėlaivio keleiviams ši užduotis paprasta. Buvusiam astronautui Jake‘ui Garnui priklauso neoficialus blogiausios adaptacijos kosmose rekordas.
Kolegos juokaudami sakė, kad tos „siaubingos istorijos geriau niekam nepasakoti“. Specialiai itin smarkiems negalavimams išmatuoti astronautai netgi sukūrė skalę, kurioje matuojama... garnais. Matavimo vienetas pavadintas stipriai negalavusio kosmonauto garbei. Vienas garnas reiškia visišką fizinį blogumą ir blaivaus mąstymo praradimą. Laimė, nei vieno astronauto būklė nėra pasiekusi daugiau nei 0,1 garno.
Saldžius sapnus galima pamiršti
Miego problema erdvėlaiviuose itin opi. Miegoti susiruošęs žmogus turi prisirišti specialiais diržais, kad užmigęs nesklandytų aplink ir nesitrankytų į erdvėlaivio įrenginius, sienas ar miegančius kolegas... Įprastame kosminiame laive yra įrengtos keturios specialios vietos, skirtos miegoti su minkštais plačiais diržais ir kita reikalinga įranga. Jei į misiją leidžiasi daugiau žmonių, likusiesiems tenka miegoti prisirišus prie sienos ar kėdės.
Pasiekę kosminę stotį, astronautai ramiau neatsikvepia. Taip, čia yra įrengtos vienvietės ar dvivietės kajutės skirtos miegoti, tačiau pati stotis įrengta labai miegui nepalankioje visatos vietoje. Čia astronautai patiria saulėlydžius ir saulėtekius po šešiolika kartų per parą. Sutikite, nusnausti devyniasdešimt minučių nepakanka įpratusiems bent kelias valandas nepertraukiamai miegoti.
Asmeninė higiena – sudėtingas reikalas
Erdvėlaiviuose nepalįsi po dušu. Tiesą sakant, dušo ten net nėra. Net jei būtų įmanoma erdvėlaivyje įrengti tokio dydžio vandens talpyklas, tai padaryti vis tiek būtų neįmanoma dėl nesvarumo būsenos. Iš dušo galvutės lašeliai spruktų į visas šalis jūsų nė nepalietę, todėl erdvėlaiviuose prausiamasi sausuoju būdu.
Astronautai turi specialius higienos rinkinius, kuriuose galima rasti šukas, dantų šepetuką, kempinių, sausą šampūną ir pan. Visos priemonės gali būti klijuojamos ar kitaip pritvirtinamos prie spintelių sienų ar kt.
TAIP PAT SKAITYKITE Sodelis stikliniame inde. Susikurkite patys
Plaukus astronautai trenka sausais šampūnais, kurie buvo sukurti specialiai nejudantiems ligoniams, visą kūną valo specialiomis kempinėmis. Tik skutamasi ir valomasi dantis taip pat kaip ir Žemėje. Tiesa, šios procedūros atliekamos itin kruopščiai ir atsargiai. Vienas lašas ar plaukas, nukeliavęs ne ten, kur priklauso, gali pridaryti daug rūpesčių.
Nueiti į tualetą taip pat nėra paprasta. Sistema veikia panašiai kaip lėktuvuose (viskas išsiurbiama lauk). Kūno skysčiai turi būti susiurbiami tuoj pat, nespėjus pasklisti patalpoje. Todėl astronautai prieš misijas netrumpą laiką treniruojasi, kaip taisyklingai atlikti gamtinius reikalus.
Dabar valgiaraštis įvairesnis
Anksčiau astronautų maistas buvo kelios dantų pastą primenančios tūtelės ir skirtingų didelių tablečių maišeliai. Tačiau pernelyg skirtingas nei įprasta žemiečiams maistas kėlė daug rūpesčių. Įgulos nariams nesinorėjo valgyti, sutrikdavo žarnyno veikla. Ilgainiui imta astronautų maistą vis labiau artinti prie įprasto.
Dabar erdvėlaivyje mėnesių mėnesiais gyvenantys astronautai valgo vaisius, daržoves, makaronus, vištieną, krevetes, pudingus, vytintą jautieną, riešutus ir daugybę kito puikaus maisto. Tiesa, jis pateikiamas ne lėkštėse, bet hermetiškuose maišeliuose. Visi gėrimai taip pat geriami iš specialių maišelių (tušti buteliai užimtų per daug vietos) ir traukiami per šiaudelį.
Reikia treniruotis
Nors sklendimas ore atrodo tarsi supergalia, iš tiesų būnant nesvarumo būsenos ne stiprėjama, bet silpnėjama. Žemėje, kur nuolat esame veikiami gravitacijos, savo raumenis naudojame ne tik judėti, kelti ir nešti daiktus, bet taip pat ir priešintis pačiai Žemės traukai. Kosmose visi šiems dalykams reikalingi raumenys ilsisi. Ilgainiui ne tik sumažėja raumenų masė, bet galima ne juokais susižeisti. Silpnėja ir kaulai bei sąnariai, todėl galima susilaužyti galūnę ir net stuburą. Kad išvengtų tokios baisios lemties, astronautai erdvėlaiviuose privalo sportuoti.
TAIP PAT SKAITYKITE Studijoje „Kuria vaikai“ mažiesiems leidžiama tai, ko negalima daryti namuose
Tarptautinėje kosmoso stotyje yra įrengta speciali treniruoklių salė, kurioje galima sportuoti esant nesvarumo būsenai. Čia astronautai turi plušėti ne mažiau kaip 2,5 val. per dieną, antraip į Žemę sugrįš paliegę ir gali susižeisti vos žengę pirmą žingsnį ant tvirto pagrindo.