Apgamai. Kada susirūpinti?

Apgamai. Kada susirūpinti? / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2013-08-19 13:00
Vasarą, kai daugiau būnate saulėje, reguliariai apsižiūrėkite odą, ar neatsirado naujų apgamų, ar nepakito esančiųjų forma ir spalva. Bet kokie pakitimai gali būti grėsmingiausios odos vėžio formos melanomos simptomas.

Apgamai – natūrali, tik kiek kitaip atrodanti odos dalis. Jie gali būti paveldimi, kaip ir odos tipas ar polinkis sirgti tam tikromis ligomis. Vieni jų turime daugiau, kiti mažiau. Gydytojai išskiria įgimtus ir įgytus pigmentinius apgamus. Daugiausia jų atsiranda iki trisdešimties metų. Vėliau kai kurie apgamai gali išnykti savaime arba, priešingai, veikiant neigiamiems aplinkos veiksniams, atsirasti naujų. Apgamų būna įvairių dydžių, spalvų ir formų: minkštų ir stangrių, lygių ir plaukuotu paviršiumi.

 

Jei apgamėlį turite nuo vaikystės, jo forma, spalva ir dydis, laikui bėgant, nesikeičia (ne didesnis kaip 6 mm), nerimauti nereikia. Taisyklingi ovalūs ar apvalūs apgamai sveikatai dažniausiai nekelia pavojaus. Vertėtų susirūpinti pakitusios netaisyklingos formos ir dideliais apgamais, medikai juos vadina displaziniais. Gali būti gelsvai rudi, juodi, rusvi, raudoni ir rožiniai, nelygiais kraštais ir grublėtu paviršiumi. Tokių „negerų“ apgamų gali rastis po persirgtos infekcinės ligos, smarkiai nudegus saulėje, dėl nuolatinio streso, hormonų pokyčių, patirtos traumos, nusilpus imuninei sistemai ir kt.

 

Laiku pastebėjusi pakitusį apgamą, galite apsisaugoti nuo melanomos – grėsmingiausios odos vėžio formos. Melanoma – pigmentinių ląstelių navikas, kuris labai greitai vystosi iš pigmentinio apgamo. Ji dažniau diagnozuojama  40–60 metų amžiaus žmonėms, ypač moterims. Piktybinės melanomos simptomas – pakitusios formos šlapiuojantis, kraujuojantis apgamas.

 

Taigi nepatingėkite gulėdama paplūdimyje ar prausdamasi duše kaskart apžiūrėti kūno odos, ypač kojų. Pasak  gydytojų, moterims dažniau melanoma aptinkama būtent kojų odoje. Atidžiau stebėkite tas kūno vietas, kurios gauna daugiausia saulės spindulių.

 

Įvertinkite rizikos faktorių

 

Jeigu pastebėjote pakitusį apgamą, būtinai pasikonsultuokite su dermatologu. Kaip atskirti, ar atsirado pakitimų? JAV vėžio fondas yra sukūręs „ABCDE“ apgamų kitimo kriterijų sistemą, kuri populiari visame pasaulyje. Pagal ją galite įtarti, kad apgamas deformuojasi, verta susirūpinti.

 

A – asimetrija. Jeigu optiškai padalijus apgamą į dvi dalis viena yra didesnė už kitą, tai rodo, kad apgamas pamažu didėja.

B – kontūrų nelygumai. Rodo, kad apgamas plečiasi, ypač jei jo kraštai yra tarsi išpjauti, dantyti ar išplaukę.

C – spalvos pakitimai. Jeigu apgamas įgijo kelias spalvas, tarkime, rudai juodą, pilkai rožinę ar balkšvai rusvus atspalvius, gali būti ženklas, kad jis suaktyvėjo.

D – diametras. Atkreipkite dėmesį į apgamo dydį. Ne didesnis nei 6 mm dažniausiai pavojus nekelia.

E – eritema. Paraudusi oda aplink apgamą – pavojaus signalas, kad vystosi rimtų pakitimų ir būtina pasikonsultuoti su odos ligų gydytoju.

 

Kaip apsisaugoti

 

Gydytojų teigimu, apgamų didėjimą ar atsiradimą 90 proc. lemia piktnaudžiavimas saule, odos nudegimai, ypač vaikystėje. Todėl, jei norite sumažinti odos vėžio riziką, saikingai deginkitės, naudokite apsaugines priemones, saugančias odą nuo UV spindulių ir nudegimo. Taip pat stenkitės nedirginti ir netraumuoti apgamų, kad jų netrintų drabužiai (liemenėlės petnešėlės, švarko apykaklė ar kelnių dirželis). Apgamų negalima šviesinti cheminėmis priemonėmis, draskyti. Degindamasi, ypač soliariume, didesnius apgamus užklijuokite pleistriuku ar sudrėkintos popierinės servetėlės skiautele.

Sveikai maitinkitės, sportuokite, atsisakykite žalingų įpročių. Mokslininkų ištirta, kad, esant stipriam imunitetui, organizmas pats natūraliai geba sunaikinti vėžio ląsteles, neleidžia joms supiktybėti. 

 

Kada ir kokius šalinti

 

Dermatologai profilaktikos sumetimais pataria šalinti tuos apgamus, kurie yra nuolat dirginamose vietose: plaukuotose kūno dalyse, ant galvos, padų, sėdmenų, išorinių lytinių organų, taip pat nepatogiose vietose, tarkim, trinami liemenėlės. 

 

Kaip šalinami

 

Mažiems vaikams iki vienerių metų dideli apgamai gali būti šalinami šlifuojant, nupoliruojant odą (atliekant dermabraziją).

Įgimti nedideli ir nepakitę apgamai naikinami lazeriu. Pakitę, displaziniai apgamai, įvertinus jų riziką, šalinami chirurginiu būdu. Žinoma, nereikia ir nėra prasmės šalinti visų kūno apgamėlių – tik tuos, kurie įtartini ir didina odos vėžio riziką.

 

Diagnostika

 

Populiariausias apgamų tyrimo būdas, padedantis greitai įvertinti apgamus, – dermaskopija. Iš jos rezultatų gydytojas sprendžia, ar reikia atlikti išsamesnius tyrimus. Jeigu įtariama, kad apgamas piktybėja, įtariama melanoma, daromi citologiniai ir histologiniai tyrimai. 

Pasak onkodermatologų, vienas pažangesnių ir tikslesnių ankstyvos melanomos diagnozavimo metodų – siaskopija.

 

MINI TESTAS

 

♦ Esate šviesios odos?

♦ Jūsų plaukai šviesūs?

♦ Jūsų akys mėlynos?

♦ Esate strazdanota ir raudonplaukė?

♦ Mėgstate degintis be pertraukų kiaurą dieną, netgi vidurdienį, kai saulė būna kaitriausia?

♦ Ne kartą esate nudegusi odą?

♦ Pastaruoju metu ėmė rastis naujų apgamų, o seni ėmė didėti?

♦ Turite daugiau kaip penkiasdešimt apgamų ant kūno (įskaitant ir smulkius)?

♦ Jūsų giminėje ar šeimoje yra sirgusiųjų odos vėžiu?

► Į kuo daugiau teiginių atsakėte „taip“, tuo didesnė rizika susirgti odos vėžiu. Jums būtina imtis profilaktinių apsaugos priemonių.

 

♦ ♦ ♦

 

♦ Pakito apgamo kraštai, ėmė niežėti, pleiskanoti?

♦ Apgamas ėmė šlapiuoti, kraujuoti?

♦ Apgamas patamsėjo, paraudo ir ėmė didėti?

♦ Apgamas tapo panašus į gumbą arba mazgelį?

► Kuo skubiau kreipkitės į onkodermatologą arba odos ligų gydytoją

 

♦ ♦ ♦

 

♦ Apgamai nedidėja, jų forma nekinta?

♦ Esate tamsiaplaukė, tamsiaakė ir tamsaus gymio?

♦ Turite iki dvidešimt apgamėlių?

► Nerimauti nereikia, tik reguliariai apsižiūrėkite odą, ar nekinta esančių apgamų forma, spalva.

 

Konsultavo bendrosios praktikos gydytoja Eligija Laurusevičienė

Naujausi straipsniai