Apatijos spąstuose: psichologinės priežastys ir patarimai, kaip iš jos ištrūkti

Liūdna mergina / „Fotolia“ nuotr.
Liūdna mergina / „Fotolia“ nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2016-06-13 11:55
AA

Kas toji apatija? Anot psichologijos daktaro ir daugelio populiarių knygų autoriaus Leono F. Seltzerio, apatija – tai „jausmas nieko nejausti“ ir tam tikromis formomis vienu ar kitu gyvenimo momentu ją patiriame visi.

„Kai tik jaučiate, kad gyvenime jums trūksta kažko „gyvybiškai svarbaus“, tačiau stokojate motyvacijos ar užsidegimo to siekti, reiškia, jus veikia ši bejausmė emocija.

Tik kai kuriuos apatija paveikia gerokai stipriau. Ji tarsi įkalina, paveikia požiūrį, priverčia į gyvenimą žvelgti pro abejingumo prizmę, atimdama galimybę ar bet kokį norą ką nors keisti. Jos paveikti žmonės tarsi suparalyžiuojami nuo bet kokių veiksmų, jie tampa pasyvūs, praranda entuziazmą, o gyvenimo iššūkiai jų tiesiog nedomina. Tiesą sakant apatijos apimtiems žmonėms nerūpi niekas, net ir tai, kad jiems nerūpi“, – portalui „Psychology Today“ tikina psichologas Leonas F. Seltzeris ir apžvelgia psichologines priežastis, kurios gali ją lemti.

TAIP PAT SKAITYKITE: Intuityvaus valgymo specialistė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė: „Badavimas ir detoksikacija tik dar labiau skatina toksinų išsiskyrimą“

Iš kur ji atsiranda?

„Kalbant iš psichologinės pusės, apatija atsiranda tuomet, kai žmogus praranda fundamentalią viltį, kad asmeninė laimė arba pilnatvė apskritai įmanoma. Jis nustoja tikėti savo anksčiau užsibrėžtais tikslais arba praranda viltį juos pasiekti. Būtent dėl to, tiek protinė, tiek fizinė, tiek ir emocinė energija siekiant tikslų, kurie anksčiau buvo svarbūs, taip pat pradingsta. Ir nors dažnai apatija yra siejama su depresija. Verta žinoti, kad kartais ji gali veikti ir viena“, – tikina psichologas ir klausimų forma, kuriuos derėtų užduoti sau patiems, pateikia keletą veiksnių, kurie gali sukelti apatijos išgyvenimus:

  • Ar pastaruoju metu turėjote negatyvių minčių apie save ar apie savo galimybes? Ar kartais bijote veikti vien dėl baimės, kad jums nepasiseks, kad būsite atstumti? Ar gali būti, kad iš tiesų neseniai esate patyrę didelę nesėkmę ar buvote atstumtas, ir dar iki šiol po to neatsitiesėte?
  • Ar pastaruoju metu žmogus, kuris jums nepaprastai rūpėjo, nepaliko jūsų ne tik nusivylusio juo, bet ir visiškai demoralizuoto, pesimistiško ar net – neturinčio vilties? O galbūt kažkokie vietiniai ar pasauliniai reiškiniai privertė jus pasijusti pernelyg „mažu“ žmogumi pasaulyje, kuris kad ir ką darytų, vis tiek nieko nepakeis?
  • Galbūt jums taip atsibodo kasdienė rutina, kad, atrodo, jau net nebėra ko laukti ateityje? Galbūt viduje jau netgi dingo toji mažytė kibirkštėlė, kuri vis išjudindavo veikti kažką kūrybiško ir džiaugsmingo?

Jei bent viena iš aukščiau išvardytų apatijos priežasčių apibūdina ir jūsų būseną, gali būti, kad susitapatinsite ir su vienu ar daugiau apatijos pasireiškimų aprašymų, kuriuos pateikia psichologas Leonas F. Seltzeris:

TAIP PAT SKAITYKITE: 8 emocinio sutrikimo ženklai: kai smurtaujame prieš save to net nenutuokdami

Ar pastaruoju metu jums:

  • trūksta susidomėjimo tuo, kas anksčiau keldavo džiugesį ir entuziazmą (užsiimant anksčiau mėgta sportine veikla, hobiu, susitinkant su draugais...);
  • trūksta motyvacijos darbe: nuobodulį kelia visos pasikartojančios užduotys ir atsakomybės?;
  • norisi švaistyti laiką vegetuojant prie televizoriaus ar kompiuterio? Nors puikiai žinote, kad galite nuveikti ir ką nors geresnio, tačiau negalite prisiversti daryti nieko kito?;
  • negalite atsiduoti ar pasiryžti jokiai veiklai ar tikslui, nes viskas atrodo nebeverta pastangų.

„Svarbiausia apatijos priežastis – tai pesimizmas dėl savo ateities ir šis psichologiškai naikinantis požiūris gali kilti dar iš pasąmoninių vaikystės patirčių, arba – dar dažniau – iš keletos veiksnių dabartyje, kurie paskatino giliai įtikėti, kad prieš pralaimėjimą jūs niekaip nelaimėsite. Tačiau laimėti prieš apatiją galima, net ir tada, kai prispaudžia ji visa savo jėga“, – tikina L.F.Seltzeris.

Sprendimo būdai

Nors, anot psichologo, ir yra daug praktinių apatijos sprendimo būdų, nė vienas iš jų neveiks nebent pavyks kiek pakeisti savo požiūrį.

„Kad ir dėl ko esate visiškai praradę savo motyvaciją, žinokite, kad būtent dabartinis jūsų požiūris į šią problemą ir yra kaltas už tai, kad esate užstrigę. Todėl svarbiausia užduotis jums – pakeisti šį savo požiūrį, ir nors tai padaryti bus nepaprastai sunku, tačiau tikrai verta – juk negalėsite pilnavertiškai gyventi, jei trūks motyvacijos siekti savo tikslų ir svajonių“, – tikina psichologas ir pateikia būdus, kurie padės išlipti iš apatijos spąstų.

Nusistatykite savo apatijos kilmę. Kadangi apatija tai požiūris, pasistenkite iš kitos perspektyvos pažvelgti į save ir savo praeitį. Tik šįkart ne kaltinkite ar bauskite save, o suteikite sau daugiau užuojautos, empatijos ir supratimo, atleiskite sau už praeities suklydimus. Svarbu pajudėti į priekį nuo visų apie save gautų neigiamų žinučių iš praeities ir suprasti, kad visų pirma reikia keisti požiūrį į save.

Pereikite nuo pasyvumo iki problemų sprendimo. Ką galite padaryti šiuo metu, kad bent kiek pajudėtumėte iš savo abejingumo būsenos? Koks yra lengviausias ir greičiausiai atliekamas pirmasis to žingsnis? Metas pasinaudoti savo minčių srautu ir susirašyti visas kilusias idėjas, kas tos motyvacijos tikrai nesuteiks ir kas, jūsų manymu, galėtų pagerinti situaciją.

Įkvėpkite naujovių į savo rutiną. Rutina vargina ir demotyvuoja, tad raskite būdų iš jos ištrūkti. Galbūt meskite sau iššūkį darbe užkalbinti kolegą, su kuriuo įprastai mažai bendraujate, keiskite dažniau savo sportavimo režimą, išbandykite naujas veiklas ar galiausiai tiesiog ilgiau pasivaikščiokite gamtoje. Jei tik manote, kad reikia, keiskite savo darbą, išbandykite naujas sritis arba grįžkite prie mokslų. Darykite bet ką, tik nestovėkite vietoje.

Prisiminkite ir pabuskite iš naujo. Dažniau galvokite apie laikus, kuomet jautėtės laimingi ir gyvybingi. Kokie hobiai anksčiau jums teikdavo laimės ir užsidegimo? Piešimas, tapymas, skaitymas, šokis, muzikos klausymasis, o gal rankdarbiai? Prisiminkite savo savijautą ir vėl užsiimkite savo mėgstamomis veiklomis.

Nukreipkite dėmesį į tikslą, kurio pradėti siekti galite jau dabar. Apsvarstykite savo sugebėjimus ir vertybes, išsirinkite tikslą, kuris geriausiai atskleistų šias jūsų savybes, ir pradėkite jo siekti iš karto. Tik nesitikėkite iš karto pasiekti kalno viršūnę, susiplanuokite savo žingsnius ir tolygiai eikite pasirinkta kryptimi.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ką daryti, jei norite savo gyvenime viską pakeisti: 25 patarimai