Antakalnio Miesto laboratorijos sėkmė: išskirtinės vietos idėja – iš pomidorų lysvės

 Goda Sosnovskienė ir Agnė Gaisrė / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.
Goda Sosnovskienė ir Agnė Gaisrė / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.
Projekto partnerio turinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
2020-09-24 10:03
AA

Vaikščiodami po Antakalnio mikrorajone esantį Sapiegų rūmų parką galite užklysti į čia jau ketvirtus metus veikiančią Miesto laboratoriją. Tai – tvarus ir aplinkai draugiškas edukacinis bendruomenės centras: kavinė, atvira renginių erdvė, ekoinovacijos, hidroponinis daržas, edukacinis sodas, galerija ir „pasidaryk pats“ lauko žaidimų aikštelė vaikams. Šios neįprastos vietos istorija prasidėjo dar neįprasčiau – iniciatyvioms moterims susitikus... pomidorų lysvėje.

Miesto laboratorijos įkūrėjos Agnė Gaisrė ir Goda Sosnovskienė pasakoja, kad maždaug prieš ketverius metus šešios nepažįstamos moterys susitiko Antakalnio bendruomenės darže – Sapiegų parke įkurtas daržas buvo prižiūrimas vietinių gyventojų, o jo derliumi taip pat mėgavosi visi.

„Tarp pomidorų lysvių kažkaip netikėtai ir susibendravome“, – šypteli Agnė, pridurdama, kad besikapstydamos lysvėse moterys suprato, jog daržas – labai sezoninis dalykas, o visoms norėjosi, kad bendruomeninė rajono veikla tęstųsi ištisus metus. 

„Taip sutapo, kad Antakalnyje tuo metu nebuvo jokios išties smagios vietos, kur būtų galima susitikti su draugais praleisti vakaro. Rinkdavomės viena pas kitą tiesiog virtuvėje, tad pradėjome mąstyti apie kavinę“, – pasakoja Agnė.

Agnė Gaisrė / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.

Moterys suplanavo ieškoti jai patalpų, bet scenarijus pakrypo kiek kita linkme: „Gavome aukso vertės patarimą – kad pradėtume ne nuo patalpų, o nuo veiklos, bendruomenės aplink save kūrimo. Mums sakė – parodykite žmonėms, kad norite sukurti kažką bendruomeniško, o jau tada viskas vyks natūraliai. Taip ir nutiko...“

Taigi netrukus dar tik atgyjančiame Sapiegų parke buvo surengta Kalėdų mugė – renginys pavyko puikiai, susirinko daug prekeivių, menininkų, šiaip smalsuolių. Vėliau bendramintės suorganizavo vainikų pynimo dirbtuves – irgi sulaukė didelio susidomėjimo. 

Kiek vėliau viskas vyko lyg pagal scenarijų: Sapiegų parkas atgijo, pastatuose buvo įkurtos skirtingos erdvės, o antakalniečiai sužinojo, jog yra vienas pastatas, kurį būtų galima išsinuomoti bendruomenės veikloms. Moterys nusprendė dalyvauti konkurse dėl nuomos. Jame ir pateikė savo idėją – kurti bendruomenės kavinę-centrą. 

Goda Sosnovskienė ir Agnė Gaisrė / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.

„Mus gelbėjo tai, kad susiėjome labai skirtingi žmonės: kas nusimanė apie vadybą, kas – apie komunikaciją, kas – apie finansus. Iki šiol manome, kad mūsų sėkmė čia ir slypi – susivienijo skirtingi žmonės, norintys pokyčių savo rajone. Atranką laimėjome, nes mūsų idėja buvo atviriausia visuomenei“, – džiaugiasi Goda.

Paprastumas, kuris žavi

Nors viskas klostėsi sėkmingai, naujo verslo pradžia lengva nebuvo – gavusios apleistą pastatą moterys suprato, kad reikės nemažai lėšų norint prikelti jį antram gyvenimui. Kadangi paskolos verslui gauti negalėjo, viską teko imti į savo rankas – įsirengti patalpas, po darbų ar net savaitgaliais savanoriauti dirbant kavinėje: „Kai dabar sako, kaip čia smagiai įsikūrėte, kad jaučiasi gera aura, mes galime drąsiai didžiuotis – taip, nes kiekvieną plytą lietėme savo rankomis!“

„SumUp“ kortelių skaitytuvas pas mus atsirado labai greitai – domėjomės, kas geriausiai tiktų nedideliam verslui, ir supratome, kad šis variantas tikrai apsimoka labiausiai.

Miesto laboratorijoje nerasite prašmatnaus interjero ar madingų indų – kavos jums padarys į vieną iš dvidešimties skirtingų puodelių, kuriuos, kaip ir daugumą kitų daiktų, sudovanojo Antakalnio gyventojai.

„Norime parodyti, kad tikrai nebūtina vėl ir vėl pirkti naujų daiktų, o kai žmogui pasakai, kad kavai išsirinktų puodelį pats, jam netgi smagu – daug kartų esame girdėję nostalgiškų atodūsių, kad vieną ar kitą puodelį jis turėjo vaikystėje ar pas močiutę kaime“, – pasakoja Agnė. 

Goda Sosnovskienė ir Agnė Gaisrė / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.

Savininkams artima nulinių atliekų idėja atsispindi visame Miesto laboratorijos stiliuje: nuo įkurtų ant stogo saulės baterijų, atliekų kompostavimo, hidroponinio daržo iki jau minėtų sudovanotų puodelių ar stalų, padarytų iš senų durų. 

„Šiandien jaučiamės įgyvendinę savo idėją ir viziją. Kai kartais mūsų klausia, ką keisime ateityje, atsakome paprastai – ar tikrai pasiekus, ko nori, reikia pradėti galvoti apie pokyčius? Tai tas pats, kas taisyti nesugadintą daiktą“, – šypteli verslininkės.

Desertai Miesto laboratorijoje ir SUMUP / Irmanto Gelūno „ŽMONĖS foto“ nuotr.