Ansamblis „Lietuva“ pasiryžo priminti lietuviams jų šaknis: pristato unikalią misteriją

Ansamblis „Lietuva“
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-03-19 14:12
Archajinės ir elektroninės muzikos samplaika, senosios giesmės ir šiuolaikinės jų traktuotės, modernus šokis ir ritualinės apeigos – visa tai persipina naujoje unikalioje Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“misterijoje „Dievai ir žmonės“.

Neįprastos tonacijos, žiniuoniški užkalbėjimai bei žemi garsai – tarsi sapnas įtrauks žiūrovą. Spektaklį, kuriame perteikiami Baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, sustiprins novatoriška scenografija – daugiasluoksnėje projekcijoje atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų fragmentų koliažai.

Šį projektą, pasitelkęs gausią žinomų kūrėjų komandą, ansamblis „Lietuva“ didžiųjų miestų teatruose pristatys balandį.

„Archajinė baltų kultūra nepaliko savo rašytinių lobių. Jų apeigų, tradicijų, gyvenimo būdo aprašymai mažomis nuotrupomis išliko krikščionių misionierių – dvasininkų, o dažniausiai kryžiuočių kronikose. Nesuprasdami tikrosios apeigų prasmės, tik matydami iš šalies, kronikų autoriai nesiekė tiesos ir tikslumo. Tačiau tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai“, - pasakoja L. Dabužinskaitė.

Senojoje pasaulėžiūroje, kur svarbiausia buvo apeiga, burtai, magija, Dievas yra absoliutus visos būties šaltinis, ir Jis pranoksta visa, kas žemiška. Spektaklyje žiūrovai matys apeigų vizijas ir meldimus seniesiems baltų dievams: Perkūnui, Žemynai, Laimai, Medeinai, Gabijai ir kt.

Ansamblis „Lietuva“ / M. Siruso nuotr.
Ansamblis „Lietuva“ / M. Siruso nuotr.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias Dievas Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos, Velinas (Velnias) – tamsos, Perkūnas – gėrio ir dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa, kas gyva. Tada iš žemės į pasaulį „ateina“ žmonės. Likimo deivė Laima meta likimo siūlus kiekvienam, nulemdama vienus ar kitus įvykius jų gyvenime.

Keliaudami „laiku ir erdve“, žmonės savo būčiai prašo Dievų pagalbos ir globos. Dievai žmonėms suteikė nepaprastą galią – kurdami naują gyvybę, žmonės tampa lyg dievai.

Dramatiška vaidilutės ir medžiotojo meilės istorija duoda pradžią naujos genties gyvenimui. Čia, sukantis laiko ratui, pasimato baltų tradicijos, šventės, ritualai, apeigos, visu savo grožiu ir patiriamais sunkumais. Lyg Dievų bausmė už nusižengimus – jų sūnaus auka karui. Balto žirgo aukojimas karo dievui Perkūnui, mūšio sėkmei nulemti, spektaklyje sutapatinamas su sūnaus – kario žūtimi kovoje.

Kostiumus spektakliui kuria žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal arcehologinius tyrinėjimus.

Mitologinius dievus spektaklyje vaizduoja koliažai, sudėlioti iš M. K. Čiurlionio paveikslų fragmentų. Misterijos atlikėjai atsidurs lyg tų paveikslų viduje. Vaizdo projekcijas kuria spektaklio vizualizacijos dailininkas Rimas Sakalauskas, ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais.

Tekstus kūriniams sukūrė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.

Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos priduos ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai.

Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė. Skambės ir aktoriaus Giedriaus Arbačiausko dainos interpretacijos.

Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas“ įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė – Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas Algirdo Juliaus Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“.

Kūrybinė komanda:

Režisierė ir vyr.choreografė – Leokadija Dabužinskaitė;

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys;

Kostiumų ir scenografijos dailininkė – Daiva Samajauskaitė;

Video projekcijų dailininkas – Rimas Sakalauskas.

Choreografai:

Agris Danilevičs;

Agnė Rickevičienė;

Sandra Muningytė – Domingo.

Solistai:

Rasa Serra;

Valentinas Krulikovskis;

Dovilė Kazonaitė (Valstybinis ansamblis „Lietuva);

Gabija Adamonytė;

Milda Pieškutė (VU ansamblis „Ratilio“);

Augminas Petronis ( VU ansamblis „Ratilio“);

Martynas Vilius Varnelė (Valstybinis ansamblis „Lietuva).

Temos:

Kultūra Aktualu

Naujausi straipsniai