Ansamblis „Lietuva“ – nuo modernumo iki sakralumo

„Lietuva“/Martyno Siruso nuotr.
„Lietuva“/Martyno Siruso nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2019-05-15 13:09
AA

Modernios misterijos „Dievai ir žmonės“ pristatyme pilnas žiūrovų sales surinkęs valstybinis ansamblis „Lietuva“ gerbėjų gausa džiaugiasi ir kitose savo programose.

Audringais aplodismentais palydėtas koncertas „Šoka Lietuva“ parodė, kad gerbėjai išsiilgę jau ansamblio klasika virtusių liaudies sceninių šokių ir dainų. Kitus maloniai stebino sakralinė programa, kurios paklausyti „Lietuvos“ choras ir orkestras tradiciškai pakvietė į Šv.Kazimiero bažnyčią Vilniuje. Pilni gerų įspūdžių po edukacinės programos išeina ir vaikai, kurie šiuo metu kasdien lankosi ansamblio salėse.

„Lietuva“, plėsdama savo auditoriją, nuolat ieško šiuolaikinių sprendimų tautinio meno pristatymui, tačiau bene labiausiai visus nustebino naujausia premjera – misterija „Dievai ir žmonės“. Tačiau ansamblis neužmiršta ir savo „aukso fondu“ virtusių kūrinių bei ilgaamžių gerbėjų.

„Lietuva“/Martyno Siruso nuotr.

„Modernių sprendimų mūsų repertuare žiūrovai išvys vis daugiau, tačiau planuodami būsimus sezonus, visada atsižvelgiame ir į tai, kad kas buvo sukurta per visą ansamblio gyvavimą, neatsidurtų vien archyvuose. Kultūros laukas platus, todėl mes atsižvegiame į žmonių poreikius ir, kaip priklauso profesionalams, stengiamės pasiūlyti žiūrovams kiek įmanoma įvairesnį programų spektrą, taip pat ir į istoriją įėjusių „Lietuvos“ geriausių kūrinių koncertus“, – sako ansamblio vadovė Edita Katauskienė.

Audringais aplodismentais Šokio teatre palydėtas koncertas „Šoka Lietuva“, skirtas paminėti Juozo Lingio 100-ąsias gimimo metines. Jis buvo ilgametis valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokių vadovas, respublikinių dainų švenčių Šokių dienos vyriausias baletmeisteris ir meno vadovas, metodinių pagrindų kūrėjas. Dauguma jo sceninių kompozicijų paremti konkrečiu liaudies šokiu arba papročių, apeigų elementais. J. Lingys sukūrė apie 200 liaudies šokių, žaidimų, choreografinių vaizdų, sceninių kompozicijų, kurios iki šiol dominuoja bene visuose šokių kolektyvuose, o kelios dešimtys jo kūrinių tapo tikriausiu Lietuvos sceninio liaudies šokio Aukso fondu.

„Lietuva“/Martyno Siruso nuotr.

Dauguma J. Lingiui skirto koncerto žiūrovų pasakojo prisiminę savo jaunystę, savo pačių koncertus. „Tikras liaudiškas šedevras. Buvo be galo smagu žiūrėti“, – susižavėjimo reginiu neslėpė daugelis atvykysių į liaudies šokių konkursą.

Valstybinio dainų ir šokių ansamblio kartu su Lietuvos nacionaliniu liaudies centru surengtame minėjimo koncerte kartu pasirodymus surengė Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis, KTU tautinio meno ansamblis „Nemunas“ bei liaudies šokių grupė „Girėnai“.

Kartu scenoje šoko ir vaikai – konkurso „Šoka Lietuva 2019” laureatai. Liaudies šokių kolektyvų konkursas buvo surengtas jau trečią kartą. Jaunučių grupėje nugalėtojais tapo Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos liaudiškų šokių grupė „Versmė“. Jaunių grupėje pergalę iškovojo Šakių Varpo mokyklos liaudiškų šokių kolektyvas „Pynė“. Jaunuolių grupėje nepralenkiami buvo Utenos kultūros centro šokių ir dainų ansamblio „Vieversa“ šokėjai.

Sakralinė muzika – liaudies instrumentais

Daug žiūrovų sulaukė ir ansamblio „Lietuva“ sakralinės programa. Šv. Kazimiero bažnyčioje choro ir tautinių instrumentų orkestro koncerte skambėjo J. Massenet „Meditacija“, G. F. Handel „Koncertas obojui Nr. 3“, J.-H.Fiocco „Allegro“, R. Strauss „Morgen“, G. Svilainio „Jo valia“.

Pastebima, kad kasmet susidomėjimas ansamblio sakraline programa vis didėja. Kaip įžvelgia vienas šios programos kūrėjų, kompozitorius ir dirigentas Giedrius Svilainis, klausytojus sužavi, kad tautiniai instrumentai suskamba kaip klasikinėse pasaulietinėse mišiose.

„Akustika liaudies instrumentams suteikia sakralaus skambesio, jie tampa tarsi barokiniais instrumentais. Tas skambesys primena baroko laikmetį, o religinei muzikai tokie sąskambiai yra būdingi“, – kalbėjo ansmablio meno vadovas ir pridūrė, kad kanklės ir birbynės bažnytinėje aplinkoje įgauna kitokią spalvą ir dvasią.

Pasak G.Svilainio, per metus kurdami ir ruošdami vis skirtingo žanro programas, ansamblio atlikėjai atskleidžia savo profesionalumą ir tuo pačiu patys nuolat tobulina savo įgūdžius.

„Lietuva“/Martyno Siruso nuotr.

Supažindina su švenčių tradicijomis

Gražia tradicija tapo ne tik liaudies šokių konkursas ar sakralinės muzikos koncertas, bet ir ansamblio edukaciniai renginiai mažiausiems žiūrovams. Šiomis savaitėmis ikimokyklinio ir pradinių klasių vaikai supažindinami su lietuviškų metų švenčių tradicijomis.

Vaikai per interaktyvią veiklą susipažįsta su Velykų, Joninių, Sekminių, bei advento periodo tradicijomis. Išgirsta apie papročius, pasimoko šokių ir žaidimų. Kartu su piemenukais keliaudami iš salės į salę, kiekvienoje jų išvysta tradicinį šventės personažą – Velykę, Kerdžių, kurie pamoko groti molinukais. Šokėjai pamoko šokių, choro artistai – tradicinių dainų.

„Džiaugiamės jau ne pirmus metus apsilankydami šiose programose. Čia vaikai pasisemia ne tik naujų, subtiliai pateikiamų žinių, bet taip pat yra įtraukiami į šiuos reginius“, – pasakoja į renginį auklėtinius atlydėjusi mokytoja.

Edukacinėje programoje dalyvauja ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikai, atėję pagal kultūros paso programą, kiti norintys savarankiškai kreipiasi į ansamblio vadybininkus.

Baiginėjantis intensyviam pavasario koncertų sezonui, valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ kviečia į Tauragę, kur kartu su daugiau nei tūkstančiu liaudies dainų ir šokių ansamblių dalyviais dalyvaus programoje „Čia protėvių ir mūsų žemė“.