Jau 38-ąjį kartą vykęs festivalis „Resurrexit“ išvargusias klausytojų sielas pakvietė pakilti viltingam šokiui su muzikos garsais. Žymus vokalinis ansamblis iš Didžiosios Britanijos „The King’s Singers“ atliko programą „Iš tamsos“ („Out of Darkness“), aprėpiančią sakralinę, klasikinę ir šiuolaikinę muziką (nuo Thomaso Tallio, Claude Debussy iki Arianos Grande), skirtą įkvėpti klausytojams vilties ir lašelį džiaugsmo.
A cappella dainuojantis vokalinis ansamblis šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau jo susibūrimo aplinkybės gana spontaniškos. Kolektyvas susiformavo 1968 m. Karališkajame koledže, Londone (King’s College). Jame mokęsi studentai susibūrė į kolektyvą ir pradėjo koncertuoti.
Dėl atliekamų kūrinių žanrinės įvairovės šio kolektyvo koncerte kiekvienas klausytojas gali rasti kažką tinkančio sau – ansamblio atliekamų kūrinių repertuaras, jau nuo pat pirmųjų koncertų, aprėpia nuo renesansinės sakralinės muzikos kūrinių, kuriuos reikėdavo mokėti giedant mišiose Karaliaus koledžo koplyčioje Kembridže (chapel of King‘s College Cambridge) iki džiazinio vokalo grupių atliekamų kūrinių, populiariosios muzikos ar liaudies dainų aranžuočių vokaliniam ansambliui.
Šiemetiniame festivalyje „Resurrexit“ pristatyta programa sudaryta iš kūrinių, tematiškai susijusių su šviesos siekiu, gręžimusi į gražesnę gyvenimo pusę ir viltimi, kad sunkumai įveikiami ir jau greitai liks praeityje.
Koncerte, įspūdingoje gotikinėje Šv. Giles bažnyčioje, Cripplegate, Londone, skambėjo renesanso sakralinės giesmės, choralas (T.Tallio ir Nicolaso Gomberto) bei prancūzų kompozitoriaus Claude Debussy vokaliniai kūriniai. Programoje taip pat skambėjo kūrinių iš praėjusiais metais išleisto kolektyvo albumo. Ansamblis atlieka jam kurtus ir aranžuotus kūrinius, tarp kurių ir šiuolaikinių kompozitorių, tokių kaip Nedo Roremo ir vos 26-erių Jacobo Collierio muzika.
Populiariosios muzikos gerbėjams kolektyvas parengė kamerinę atlikėjos Keshos dainos „Praying“ dainos versiją ir popmuzikos dievaitės A.Grande kūrinį „One more time“.
O visą festivalio „Resurrexit“ atidarymo koncertą vainikavo Eltono Johno kūrinys „Crocodille Rock“, kuriam kolektyvas net pritaikė linksmą choreografiją, taip įspūdingai baigdamas programą su judesiu.
Po festivalio atidarymo koncerto klausytojų dar laukė pilna savaitė įspūdingų koncertų. Atidarymo koncerte nuskambėjus šviesiems tonams, antrasis koncertas, choro „Jauna muzika“ programa „Mes sėdime ir verkiame“ („We Sit and Cry“), sugrąžino į mąslią būseną. Įrašuose iš įvairių per choro gyvavimą vykusių koncertų, klausytojai galėjo išgirsti Johano Sebastiano Bacho, Arvo Pärto, Davido Lango kūrinį, kurio pavaidinimas pasiskolintas visai programai pavadinti, bei paties Vaclovo Augustino „Gloria“, „Agnus Dei“ ir naujausią kūrinį „Da pacem Domine“, atliktą virtualaus choro 2020 m.
Prieš kiekvieną kūrinį choro vadovas papasakojo kaip susipažino su kompozitoriais, kurių muziką atliko, apie tai, koks buvo kūrinio kelias iki atlikimo ir kokie prisiminimai iškyla apie buvusius koncertus.
Trečiasis koncertas buvo skirtas senosios muzikos mėgėjams. Ypač tiems, kurių širdis nuglosto gitara atliekamos ispaniškos melodijos. Koncerto „Tabulatūra“ metu klausytojai galėjo susipažinti su skirtingo temperamento ispanų ir prancūzų dvarų muzikantais ir net su barokiniu instrumentu teorba. Muzikas Ferran Pisà (Ispanija) papasakojo apie XVI-XVIII a. ispanų ir liaudies melodijas bei pademonstravo meditatyviai nuteikiančias jų variacijas.
Vienas laukiamiausių festivalyje pasirodžiusių kolektyvų – tai choras „Ąžuoliukas“, kuriame per daugiau nei 60 metų užaugo gausybė talentų. Koncertas buvo skirtas kolektyvo jubiliejui paminėti ir retrospektyviai peržvelgti choro gyvavimą pačių narių ir vadovo akimis. Daugelyje koncerte rodytų įrašų scena „Ąžuoliukas“ dalijosi su kitais profesionaliais Lietuvos chorais. Jaunieji dainininkai kiekviename koncerte pasižymi balsų skambumu ir dainuojančių jaunuolių masiškumu, kaskart užimančiu amą.
Festivalyje rodytas ir kitas sukaktuves minintis koncertas – tai choro „Brevis“ 23-iajam gimtadieniui skirtas paminėti įspūdingas koncertas, renginys ir patyriminis garso spektaklis. Tokiam reginiui sunku rasti tikslų pavadinimą, nes muzika tą 2013 m. lapkričio 23-osios vakarą, 20.03 val. Šv. Kazimiero bažnyčioje, Vilniuje, sklido iš dangaus, šalia klausytojų, nuo altoriaus ir nuo pakylos bažnyčios viduryje.
Koncerto struktūra, kūriniai, judesiai, choreografija, ritmas ir net apšvietimas apgalvotas iki smulkmenų, o klausytojui tokiame vyksme tenka tik gaudyti visą vyksmą ir šiurpti nuo galingos muzikos poveikio. Choro vadovas ne tik apgalvojo visas detales, suskirstė koncertą į penkias dalis atsidėkodamas kolektyvą priglaudusiai bažnyčiai, mokytojams, bet ir sustygavo chorą, jam dirigavo bei kartu su kolektyvu atliko savo kūrybos kūrinius. Galima teigti, kad šis koncertas buvo įspūdingiausias iš pristatytų festivalyje.
Paskutinis pirmosios dalies renginys įnešė savito, pavasariško vėjo į programą. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa „Klasikos efektas“, sudaryta iš V.A.Mocarto, Igorio Stravisnkio ir Richardo Štrauso, dar būnant jaunaisiais kompozitoriais, kurtų darbų. Jaunatviško polėkio ir optimizmo kupinos simfonijos skambėjo Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje diriguojant Adrijai Čepaitei.
Koncerto įrašas atliktas taip profesionaliai, kad kartas nuo karto reikia sau priminti, jog stebime ne Vienos filharmonijos orkestro koncertą. Dirigentę prieš koncertą pakalbino muzikologė Jūratė Katinaitė – per dialogą buvo bandoma atskleisti A.Čepaitės kūrinių interpretaciją ir trumpai pristatyti kokius kūrinius girdėsime. Tokie trumpi pokalbiai visada nuteikia atidžiau klausytis kūrinio ir suteikia daugiau muzikinių žinių, o kartais atskleidžia kokių negirdėtų faktų apie kompozitorius.
Koncertinė įstaiga „Polifonija“ nuo pat pandemijos pradžios vis ieškojo būdų prisitaikyti prie suvaržymų ir tai skatino mąstyti kūrybiškai. Šiemetinis festivalis, sudarytas iš koncertų įrašų yra geras būdas pasidalinti su klausytojais puikios kokybės koncertais kol nėra galimybės susirinkti gyvai. Įrašuose taip pat skirta dėmesio kūrėjų pasakojimams apie kūrinį, muzikines patirtis ir užkulisiuose liekančias istorijas, kurių klausytojai įprastai neturi galimybės išgirsti.
Visus festivalio koncertus buvo galima stebėti „Polifonijos“ „Youtube“ kanale ir Prisikėlimo aikštėje, Šiauliuose. Transliacijos sutraukė žmones prie ekranų ne tik namuose. Nepabūgę permainingo vėjo ir lietingų orų rinkosi bent trumpam į miesto aikštę pasisemti nuotaikos. Tai patvirtina, kad klausytojai pasirengę leistis į muzikinius nuotykius, kad ir kitokiomis formomis jie būtų prieinami.
Planuojama, kad vasarą klausytojus turėtų pakviesti likę festivalio renginiai, o rudenį turėtų vykti baigiamasis koncertas, todėl taško dar nededame, o laukiame kitų muzikinių patirčių.