Dėl vaidmens filme „Apgaulinga ramybė“ Anne HATHAWAY (36) nusidažė plaukus šviesiai, tarsi pabrėždama, kad ši jos herojė – visai kitokia nei teisingos mergaitės, kurias vaidino iki šiol.
Išties – nei Endė Saks iš „Ir velnias dėvi „Prada“, nei Reičel iš „Reičel išteka“, nei Medžė iš „Meilės ir kitų narkotikų“, nei Mija iš „Princesės dienoraščių“, nei Fantina iš „Vargdienių“ arba Brend iš „Tarp žvaigždžių“ nekūrė kruvinų planų ir net negalėjo kurti – romantinės dramos, komedijos ar miuziklo dramaturgija kitokia nei trilerio. Arčiausiai prie kriminalinio pasaulio aktorė priartėja turbūt „Oušeno aštuntuke“, bet ir šis filmas – komedija iš serijos „kaip pavogti milijoną“, o ne įtempta drama, kurioje buvusio sutuoktinio rankomis ketinama nužudyti esamą. Bet Anne išbandė lemtingos moters amplua ir – daugelio vertinimu – jai pavyko.
„Apgaulinga ramybė“ giriama už meistriškai kuriamą įtampą ir svarstoma, kodėl aktorė iki šiol nevaidino tamsiojo žanro juostose. Atsakymas paprastas – arba prodiuseriai buvo taip pakerėti geros mergaitės ir padorios jaunos moters amplua, arba pati Hathaway pasikeitė, įgijo patirties (vis dėlto aktorės karjera trunka jau du dešimtmečius) ir suaugo.
Tam pakako ir vidinių, ir išorinių priežasčių. Tarp pastarųjų, be abejonės, skandalingas romanas su italų nekilnojamojo turto magnatu Raffaello Follieri (40), trukęs puspenktų metų ir nutrūkęs 2008-aisiais, kai šis buvo apkaltintas 50 milijonų JAV dolerių vertės finansinėmis aferomis. Pačiai Anne kaltinimai pareikšti nebuvo, bet FTB konfiskavo Follieri apartamentuose jos dienoraščius. Be to, atsirado moralizuotojų, priekaištaujančių, kodėl aktorė paliko nuteistą buvusį mylimąjį ir po ketverių metų ištekėjo už juvelyro Adamo Shulmano (37).
2013-aisiais, kai Anne gavo geriausios antraplanės aktorės „Oskarą“ už Fantinos vaidmenį „Vargdieniuose“, socialiniuose tinkluose išplito grotažymė #HathaHate (maždaug „nekęsti Hathaway“). Aktorei priekaištauta už demonstratyvaus mielumo ir kuklumo kaukę, už tai, kad visada vienoda, todėl nuobodi. Ką paneigia kolegos – sakykim, Matthew McConaughey (49), filmavęsis su Anne 2014-aisiais „Tarp žvaigždžių“ ir dabar vaidinantis naujojoje „Apgaulingoje ramybėje“, pabrėžia, kad ji beprotiškai atsidavusi aktorystei, visada ilgai rengiasi scenoms ir žvelgia į pasaulį personažo akimis, net jei kamera išjungta. „Oušeno aštuntuko“ režisierius Gary Rossas sako, kad Anne – nepaprastai sąmoninga aktorė. Ir labai drąsi – be atodairos atsiduoda personažui ir netausoja savęs.
Minėtoji grotažymė gyvavo porą metų, paskui, žinoma, atsirado kitų neapykantos objektų, o ir Anne buvo užimta: vaidino, susilaukė sūnaus Jonathano (2), įrengė 2,55 milijono dolerių vertės apartamentus Manhatane, kuriuose gyvena su šeima. Skyrė laiko ir jėgų labdaringai veiklai – aktorės vyresnysis brolis Michaelas – gėjus, taigi ji su vyru stoja už tos pačios lyties žmonių santuokas, o iš lojalumo artimam žmogui visa Hathaway šeima pakeitė tikėjimą – buvę uolūs katalikai tapo metodistais. „Kodėl turėčiau išpažinti tikėjimą, kuris taip siauraprotiškai vertina tokius žmones kaip mano mylimas brolis“, – tada retoriškai klausė aktorė. Šiandien ji sako neišpažįstanti jokios religijos, tiesiog turinti savo tiesą.
„Kai buvau paauglė ir tik pradėjau savarankiškai gyventi, tėtis paprašė pažadėti tris dalykus: nesidaryti tatuiruotės iki dvidešimt trečiojo gimtadienio, nevažinėti motociklu – šeimoje būta avarijų su šia transporto priemone – ir nemeluoti. Šie žodžiai įstrigo iki pat širdies“, – sakė aktorė leidiniui „Glamour“.
Motociklu ji nevažinėja, o pirmąją tatuiruotę, mažutę raidelę M, vidinėje kairio riešo pusėje pasidarė būdama 28-erių. Ji greičiausiai skirta broliui Michaelui arba mamai, kurios mergautinė pavardė McCauley. Ir Anne, bene vienintelė iš visų moterų teisių gynėjų entuziasčių, atėjo į šiųmečius „Auksinius gaublius“ ryšėdama „Time’s Up“ judėjimo kaspiną. Viskas, kaip Anne ir sako: „Nesvarbu, ar patinku žmonėms, kur kas svarbiau – patikti sau pačiai. Trokštu gyventi sąžiningai. Ir jei dėl to atrodau nuobodi... ką gi, man tai nerūpi. Nors būtų lengviau, jei geriau meluočiau ar būčiau klastingesnė. Nesu naivi idiotė.“
Atgauti dvasios ramybę jai padėjo motinystė. „Nuo to, kaip jaučiuosi aš, labai priklauso Johnny savijauta. Jei jaučiuosi nesaugiai, iš visų jėgų bandau to neparodyti. Bet stengiuosi pripažinti emocijas, suteikti joms erdvės, o paskui pati iš jų išsilaisvinti. Šiandien jaučiu daugiau meilės, taip pat – ir meilės sau pačiai.“
Beje, Anne žino dar vieną būdą nusiraminti ir jį rekomenduoja: uždegti žvakę, įjungti telefone laikmatį ir 12 minučių rašyti viską, kas kelia nerimą ar įtampą. Neskaityti. O kai laikmatis duos ženklą, kad laikas baigėsi, – išplėšti lapelį iš užrašų knygelės ir sudeginti žvakės liepsnoje. Tiesiogine prasme – kad visa neigiama energija, pyktis ir įniršis išsisklaidytų kaip dūmas.