„Apie gimtadienį galvojau dar prieš keletą mėnesių. Sukau galvą, kaip jį atšvęsti. Bet po to suvokiau, kad nereikia čia nieko mąstyti – likimas sudėlios taip, kaip reikia. Ir sudėliojo“, – juokiasi ką tik 50-metį paminėjusi optimistiškoji dainininkė Andželika Petrikytė. Atlikėjai staigmenų išties nestigo, o prie jų prisidėjo visai ne likimas, o mama – lietuviškosios estrados pažiba Birutė Petrikytė.
„Mama tikrai moka nustebinti. Žinoma, atgarsių apie jos planus buvau girdėjusi iš anksto, tačiau džiugesio širdyje tai nė kiek nesumažino. Gal net jį padidino“, – juokiasi spalio 26-ąją prieš 50 metų gimusi jubiliatė.
Kaip portalui Žmonės.lt pasakojo Vokietijoje jau beveik dešimtmetį gyvenanti A.Petrikytė, spalio pradžioje ji netikėtai sužinojo, kad mama organizuoja didžiulę staigmeną – pasirodo, jos gimimo dienos proga į Vokietiją ketino atvykti ne tik B.Petrikytė, bet ir jos surinktas artimųjų bei bičiulių būrys. Tiesa, iki pat paskutinės akimirkos Andželika nežinojo, kas ją aplankys – staigmeną organizuojanti B.Petrikytė viską apdairiai slėpė.
„Tik įsivaizduokite, mama slapta subūrė mano bičiulius, artimuosius, kurie keltu atplaukė manęs pasveikinti. Nors iki pat paskutinės akimirkos nežinojau, kas atvažiuos, dar spalio viduryje pradėjau rašyti idėjas ir spėlioti, kas tie žmonės galėtų būti. Buvo smagu gimtadienio dieną pamatyti, kiek atspėjau, o kiek ne“, – juokdamasi pasakoja A.Petrikytė.
Pasveikinti A.Petrikytės 50-mečio proga atvyko būrys artimųjų – tie, kuriuos dainininkė taip norėjo pamatyti. O ir šventė Vokietijoje audringa buvo – vienas iš dainininkės draugų atsivežė ne tik dovaną, bet ir koncertinę aparatūrą bei apšvietimo techniką.
„Jis važiavo autobusiuku, tai visko prisivežė, – juokiasi ji. – Gerai, kad Vokietijoje gyvena viena artimiausių mano draugių Danutė, tai ji turi švenčių salę, kurioje pasibuvome. Namuose tokios šventinės atmosferos nebūtume sukūrę“, – šypsosi A.Petrikytė.
Tiesa, vien šokiais ir dainomis A.Petrikytės gimtadienis nesibaigė. Andželika juokiasi, kad 50-metis buvo it tradicinės lietuviškos vestuvės – truko keletą dienų.
„Kitą dieną mano svečiai jau buvo suplanavę pasilepinti vokiškais valgiais, tai užsakėme – paršelį, raugintų kopūstų… Vėl kalbėjomės, puikiai leidome laiką, kol svečiai išvyko namo, – pasakoja ji. – Ir tik jiems išvykus, mane aplankė sūnus su marčia. Tai ir pradėjome gastroliuoti – mano vyras Michaelis suorganizavo kelionę į Heligolando salą, pilną ruonių, gražiausių paukščių… Buvo labai įsimintina“, – įspūdžiais dalijosi A.Petrikytė.
Muzika niekada neapleidžia
Nors jau bemaž dešimtmetį A.Petrikytė kartu su sutuoktiniu Michaeliu gyvenimą kuria Vokietijos mieste Kylyje, muzika iš jos gyvenimo niekur nedingo. Savo artimai bičiulei Danutei šventes rengti padedanti Andželika pasakoja, kad vis dažniau ir pati žengia į sceną.
„Iš tiesų, kai atsidarė restoranai ir kavinės, tai beveik kiekvieną savaitgalį koncertuoju. Buvau pasiilgusi pasirodymų“, – apie savo gyvenimą Vokietijoje pasakoja dainininkė.
A.Petrikytė šypsosi – jai nėra svarbu, kur dainuoti, svarbiausia, kad dainos sklinda iš širdies.
„Niekada nenorėjau tapti ryškia žvaigžde, dalyvauti konkursuose, „Eurovizijose“, kad tik mane pamatytų kuo daugiau žmonių. Man dainavimas yra malonumas. Mane džiugina, kai dainuoju tiems, kurie mane mėgsta ir myli, o dainas traukiu ne dė pinigų ar garbės, o iš širdies gelmių. Galbūt todėl ir nebuvo liūdna atsitraukti nuo Lietuvos estrados gyvenimo“, – šypsodamasi prisipažįsta ji.
A.Petrikytė neslepia, kad Vokietijoje jaučiasi it antruose namuose, o ir į Lietuvą dainininkei pavyksta gana dažnai sugrįžti, tad ilgesio gimtinei ji nespėja pajusti.
„Vis grįžtu, būna rečiau, būna dažniau. Ne Amerika, ne Australija – įsėdi į laivą, vos 21 valanda ir jau Klaipėdoje. Netolima kelionė“, – juokiasi ji.
Vyras svajoja apie Lietuvą
Vokietijos mieste Kylyje kartu su sutuoktiniu gyvenanti Andželika pasakoja, kad šį miestą pradėti vadinti namais nebuvo sudėtinga – jis jos širdį užkariavo anksčiau, nei iš šio miesto kilęs mylimasis Michaelis.
„Kylį pamilau 1999 metais, kai dainuodavau keltuose, plaukiančiuose į šį miestą. Prisimenu, atvažiavome ir man kažkas atsitiko – tiesiog įsimylėjau. Nesvarbu, kad buvau mačiusi tikrai gražesnių miestų, man jis įstrigo į širdį. Atrodė, kad pats miestas sakė, jog tuoj sutiksiu vyrą Michaelį, kuris čia gyvena“, – juokiasi ji.
Tiesa, išsvajotąjį Kylyje gyvenantį vyrą ji sutiko praėjus beveik dešimtmečiui ir visai ne šiame mieste, o Palangoje – savo mamos svečių namuose „Birutės uostas“.
„Va, koks atsitiktinumas – įsimylėjau Kylį, panorėjau čia sugrįžti, o vyrą iš šio miesto sutikau Palangoje, – juokiasi ji. – Kai į „Birutės uostą“ atvykęs Michaelis pasakė, kad yra iš Kylio, negalėjau patikėti. Prisimenu, sakiau jam: „Gi čia mano miestas“... Taip ne tik radau savo žmogų, bet ir atsidūriau mieste, kurį pamilau iš pirmo žvilgsnio. Viskas gyvenime tarsi užprogramuota“, – nusikėlusi į prisiminimus nusišypso Kylį dabar antraisiais namais vadinanti Andželika.
Per beveik dešimtmetį besitęsiantį gyvenimą Vokietijoje A.Petrikytė ne tik prisijaukino šalies kultūrą, bet ir vokiečių kalbą. „Dabar jau su vyru galime kalbėti vokiškai, nors, aišku, pridarau gramatinių klaidų, o ir akcentas yra, bet tai – normalu. Būna ir taip, kad ką nors nusišneku, tai paskui visą dieną juokiamės abu“, – kvatoja dainininkė.
Andželika priduria, kad mylimojo kalbą perėmė ne tik ji – Michaelis sugebėjo ir lietuviškai pramokti!
„Jis visai neblogai kalba lietuviškai. Įsivaizduokite, jei turiu kokių paslapčių su mama, turiu išeiti į kitą kambarį pakalbėti, nes Michaelis jau supranta temą, kuria kalbame“, – šypsosi atlikėja.
Nors abiems gera Vokietijoje, A.Petrikytė išduoda, kad Michaelis vis dažniau užsimena apie netikėtą norą – apsigyventi Lietuvoje. Tokią svajonę širdyje iš naujo jaukinasi ir pati Andželika, tačiau priduria, kad nežinia, kada ją pavyks išpildyti.
„Mano vyras labai myli Lietuvą, jam patinka kultūra, gamta... Jis vis užsimena, kad nori gyventi Lietuvoje, tik kada tai išsipildys, sunku pasakyti. Yra darbai, kurių taip greitai nenutrauksi… O ir aš pati norėčiau Lietuvą, nors man čia taip pat labai gerai. Norėtųsi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, nes tas gyvenimas – labai trumpas. O ir sutariame visi labai puikiai“, – šiek tiek surimtėjusi ištaria ji.
Laikas parodo, kad šalia – sielos draugas
Nieko keisto, kad Vokietiją A.Petrikytei prisijaukinti nebuvo sudėtinga – čia ji laimę sukūrė su mylimuoju Michaeliu. Šių metų rugpjūtį aštuntąsias santuokos metines atšventusi dainininkė tiesiog švyti. Andželika šypsosi – metams bėgant jos ir Michaelio santykiai, it geras vynas, tik gerėja.
„Galiu pasakyti vieną dalyką – mes vienas kitą radome. Be jokių kalbų, Michaelis yra mano žmogus, mano sielos dalelė. Puikiai tinkame vienas kitam ir net būna, kad tas pačias mintis pasakome. Po to tik susižvalgome ir juokiamės. Tikrai kartais net kalbėtis nereikia – be žodžių suprantame vienas kitą“, – spindinčiomis akimis atvirauja A.Petrikytė.
Dainininkė priduria, kad ir pykčių jų namuose nebūna. „Neturime dėl ko pyktis, nes dėl visko sutariame, – juokiasi ji. – Jei rimtai, tai būna labai retai, kad susiginčijame kelioms minutėms, apsisukame ir vėl viskas gerai. Iš tiesų, jau aštuonerius santuokos metus tampu tik laimingesnė“, – šypsosi A.Petrikytė.
Džiugesiu tiesiog spinduliuojanti atlikėja, rodos, neturi apie ką daugiau svajoti – jos laimės paukštė pagauta. O ar pūsdama gimtadienio žvakutes, A.Petrikytė sugalvojo norą?
„Oi, nelabai. Didelių planų ar svajonių tikrai neturiu, – juokiasi ji. – Mano mamai visada visko reikia, o aš jai sakau, kad man ir taip gerai. Tiesa, sugrįžti į Lietuvą tikrai norėčiau. Ši svajonė mūsų su vyru yra bendra. Gal greitu metu pavyks“, – viliasi Andželika Petrikytė.
Fotogalerija:
