Tokios moterys iš visų jėgų stengiasi vengti rimtų santykių, bijo prisirišti, sugalvoja tūkstančius priežasčių neiti į pasimatymus.
O jei ir nueina, vakarienė restorane baigiasi jau prieš desertą: jeigu kavalierius, pavyzdžiui, netyčia užsidrebia spagečius ant marškinių. Na, šito ji tiesiog negali ištverti ir, suradusi bent kokią priežastį, atsisveikina. Priežastis, aišku, slypi ne spagečiuose ar išteptuose marškiniuose. Tokiai moteriai vyras asocijuojasi ne su jėga, gebėjimu rūpintis ir apginti (kaip kitoms jos lyties atstovėms), o su egoizmu, nedėmesingumu ir kitais negatyviais dalykais. Todėl tokios moters praktiškai neįmanoma užkariauti. Ji nepajudinama kaip uola, nes kenčia dėl androfobijos. Ji visada dėl visko kaltins vyrą ir galiausiai liks viena, o metams bėgant, vis panašės į vyriškąją giminę, elgsis pagal vyriško elgesio modelį.
Terminą „androfobija“ sukūrė du JAV psichologai Melvynas Kinderis ir Connellas Cowainas. Savo tyrimais jie nustatė, kad yra kategorija moterų, kurios vyrams kelia tokius aukštus reikalavimus, jog nė vienas negali jų atitikti. Tokios moterys išsyk būna įsitikinusios, kad iš vyrų galima laukti tik šiurkštaus elgesio, ir apskritai visi jie yra netašyti stuobriai. Be to, psichologų teigimu, feminizmas – tai tiesus kelias į androfobiją. Jie nustatė, kad androfobijos priežastis dažniausiai slypi kokiame nors moters praeities įvykyje, kuris išprovokavo tokį požiūrį į vyrus. Dar liūdniau, jei tokių įvykių būta ne vienas ir ne du. Taigi po tokios patirties moterims savo nuostatas būna dar sunkiau pakeisti. Dažniausiai tai vis pasikartojantys šeimyniniai skandalai, barniai viešumoje ar netgi filmai, kuriuose pilna prievartos scenų.
Tokią moterį mes kiekvienas pažįstame. Ji jauna, sveika, gyvybinga. Atrodo, jai nieko netrūksta: mėgstamas darbas, geri draugai, puikūs tėvai. Ji svajoja apie šeimą ir vaikus. Bet... šalia – jokio vyro. Ne, ji ne lesbietė. Tik gerokai prisibijo vyrų, nors nėra patyrusi prievartos ar šiurkštaus elgesio. Tačiau kai flirtas su vyriškiu ima virsti į šį tą daugiau, ją sukausto baimė. Viena iš tokių moterų atvirumo valandėlę prisipažino, kad baimė greičiausiai atsiranda todėl, jog ji visą gyvenimą augo tarp moterų: mamos, sesers ir močiutės, – tėtis paliko ją ankstyvoje vaikystėje. Sunkesniais atvejais moterys patiria net panikos priepuolius, kai joms nors kelias minutes tenka pabendrauti su nepažįstamais vyrais, pavyzdžiui, pasiuntiniu, į namus atnešusiu siuntinį. Vėliau imama bijoti netgi fizinio kontakto su gerai pažįstamu ir patinkančiu vyru.
Psichologų nuomone, androfobija nėra tik požiūris į pasaulį. Tai – rimtas susirgimas, kaip ir kiekviena fobija. Jos atsikratyti gali padėti tik specialistas. Tuomet jau bus galima patikėti, kad vyras – ne visur tykantis pavojus, o žmogus, kuriuo galima pasitikėti...