Andrius Žiuraukas – apie vaidmenį naujame seriale ir draugystę: „Kursiokų turiu daug, draugų – mažai“

Andrius Žiurauskas ir Rimantė Valiukaitė/Asmeninio archyvo nuotr.
Andrius Žiurauskas ir Rimantė Valiukaitė/Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2020-06-03 10:24
AA

Jau kitą pirmadienį didžiausios Baltijos šalyse vaizdo transliacijų internetu platformos Go3 žiūrovai išvys naują, vieno žinomiausių Lietuvos režisierių Emilio Vėlyvio režisuotą serialą „Mano meilė karantinas“. 10-ties dalių nuotykių komedija žada ne tik didelę humoro dozę, bet ir nustebinti dabartinių gyvenimo aktualijų įkvėpta originalia istorija.

Komiškame seriale pagrindinius vaidmenis atliks puikiai pažįstami kino bei teatro aktoriai: Audrius Bružas, Andrius Žiurauskas, Rimantė Valiukaitė. Taip pat, išvysime ir Mindaugą Papinigį, Donatą Šimukauską, Sakalą Uždavinį, Aldoną Vilutytę ir kitus. 

Apie serialą, kuriamą personažą, draugystę ir kitas įdomybes kalbamės su vieną pagrindinių vaidmenų sukūrusiu aktoriumi Andriumi Žiurausku. Jis įkūnijo Alių – mielą, naivoką, geros širdies, bet principingą ir labai mylintį savo žmoną vyruką.

Andriau, kokie pirmieji serialo įspūdžiai?

Vaikštau išsišiepęs, darbas seriale teikia didžiulį malonumą. Džiaugiuosi, kad Vėlyvis ryžosi eiti į televiziją. Galiu drąsiai sakyti, kad vaidinti pas jį yra daugumos aktorių svajonė. Esu vienas tų, kuriam pasisekė. Seriale nedaug aktorių yra, tai pakliūti buvo dar sudėtingiau. Anksčiau galėjai bent į masuotę pas Vėlyvį pretenduoti (juokiasi).

Su Vėlyviu Jums jau teko dirbti vaidinant „Zero“, „Redirected“. Ar „Mano meilė karantinas“ turi kažkokių panašumų?

Galiu garantuoti, kad šis, kaip ir kiti Vėlyvio filmai, bus įdomus – greitas montažas, aštrūs dialogai, taiklus žodynas, aktualios ir atpažįstamos temos. Viskas, ką žinote apie Vėlyvį – tikrai bus!

Andrius Žiurauskas/Organizatorių nuotr.

Kaip apibūdintumėte savo personažą Alių?

Turiu perspėti, nuvilti žiūrovus ir su dideliu liūdesiu bei skausmu pranešti – pirmą kartą suvaidinsiu gerą žmogų. Kine niekada nebuvau gerietis. Visada vaidindavau niekšus. Tai šį kartą bandysiu reabilituotis. Personažas labai įdomus ir linksmas, be galo juokingas, kaip ir vaidinamos situacijos. Visi pastebime karantino paradoksus, o kai tai sudedama į vieną vietą ir dar sutirštinama, tai išties gavosi smagus dalykas.

Seriale ryški Aliaus ir Zigmo santykių linija. Papasakokite daugiau apie jų ryšį.

Zigmas ir Alius buvo kursiokai. Būtent – tik kursiokai, nepaisant to, kad Zigmas vadina Alių draugu. Šis serialas –  ne apie draugystę. Ne visi kurie mums sako, kad yra draugai, iš tikrųjų yra draugai.

Andriau, ar pats turite daug draugų?

Kursiokų turiu daug. Draugų mažai.

Emilis Vėlyvis, Andrius Bružas, Andrius Žiurauskas/Asmeninio archyvo nuotr.

Kas jums yra draugystė?

Viskas kinta. Kai man buvo šešiolika, buvo vieni draugai, kai 25 – kiti, kai 40 – vėl kitas ratas supa.  Turiu vieną kitą,  kuris jau daugybę metų mano rate yra. Tai jie ir yra draugai. Galime nesimatyti pusmetį, bet susitinki, apsikabini ir labai gera.

Kas Jums svarbiausia draugystėje?

Iš dabartinės perspektyvos galiu pasakyti, kad draugai yra tie žmonės, kurie priima tave tokį, koks tu esi ir tu juos priimi tokius, kokie jie yra. Jie tavęs nesmerkia, supranta, ir tu juos supranti. Jie drįsta pasakyt, ką galvoja, bet neįsižeidžia, jei tu jiems pasakai, ką galvoji ir nebaudžia tylėjimu ar ignoravimu. Draugai yra tie, kuriems bet kurią akimirką – ir kai gera ir, kai bloga, gali pasisakyti: kai gera – pasigirti, kai liūdna – padejuoti.

Vaidinate teatre, kine, serialuose... Kokie vaidmenys jums įdomiausi? Koks įsimintiniausias vaidmuo sukurtas?

Negaliu pasakyti,  kad vienas ar kitas buvo mano gyvenimo vaidmuo. Alius geras tik todėl, kad aplink visi blogi, jis tiesiog doras žmogus. Būtent – doras. Silpnas ir bailus, bet jo dorumas tai atstoja. Labai džiaugiuosi, mėgaujuosi jį vaidindamas, girdžiu kaip aikštelė pradeda prunkšti, kai į jį persikūniju. Lengvai priėmiau šį personažą. Į mane Alius tiesiog įsikūnijo.

Andrius Žiurauskas/Organizatorių nuotr.

Svajonių vaidmuo, kurį labai norėtumėte suvaidinti, bet dar nesuvaidinote?

Tokių neturiu. Aktorius visąlaik svajoja apie vaidmenį, kuriame galėtų panaudoti kuo didesnį arsenalą savo įgūdžių ir žinių, pareikalautų trigubai daugiau nei, kad darei. Visada norisi sukurti visai kitokį psichologinį paveikslą nei vaidinai iki šiol, kad nereikėtų naudoti išmoktų štampų

Kas pačiam artimiau – vaidinti, ar režisuoti?

Oi kaip gera yra vaidinti! Rūpinuosi tik dėl Aliaus. Nesuku galvos dėl operatoriaus, montažo, 15 aktorių ar vykdančiojo prodiuserio, kad kažką pamiršo, nepadarė. Kai esi režisierius galvoji apie viską. Ir paskui turėsi atsakyti kodėl tokioje šviesoje, tokiu rakursu, kodėl taip apsirengęs tas personažas ir t.t.  Atsakomybės prasme, vaidinti šimtą kartų lengviau. Režisūra – kitoks malonumas.