Andrius Užkalnis Amerikoje galynėjasi su buities smulkmenomis, meta svorį ir svajones verčia tikrove

Andriaus Užkalnio kelionės po Ameriką akimirkos / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2017-07-03 20:46
Į Jungtines Amerikos Valstijas porai mėnesių išvykęs publicistas Andrius Užkalnis su mylimąja Fausta Marija Leščiauskaite svajones verčia realybe, tačiau tuo pačiu kasdienybė vis tveriasi kibiais pirštais už kojų. Įdomu ir tai, kad vyras šiukštu neketina priaugti svorio, kaip nutinka dažnam atsidūrusiam už Atlanto.

Štai kokie pastarieji įspūdžiai iš Andriaus Užkalnio kelionės, kuriais jis pasidalijo su portalu Žmonės.lt.

„Kai ieškojomės būsto Kalifornijoje, vienas pirmųjų klausimų buvo, ar geras, stabilus internetas, nes mums reikės daug dirbti. Ypač senesniuose namuose Amerikoje internetas nėra automatinė duotybė, čia tik Lietuvoje mes pratę prie kosminių greičių.

Gyvename kaip normalūs darbo žmomės: plušame prie naujojo žurnalo, kontroliuojame vasaros numerio pardavimus ir išdėliojimus, deramės su autoriais, ir, žinoma, rašome.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr.

Kartais keista, kad esame per 10 000 km nuo Vilniaus, o smulkmenos visos pasiveja – tiek darbai, tiek buitis. Tačiau, aišku, neapsimetinėsiu ir nesakysiu, kad ne, mes čia labai paprastai gyvename paprastą gyvenimą. Ne. Mes dažnai turime pasitikrinti, ar nesapnuojame. Kai vėlyvus pietus valgai paplūdimyje, čia pat išsikepęs krevečių ar dešrelių ant žarijų ir žiūri į Ramųjį vandenyną, supranti, kad gal gyvenime pasisekė.

Tiesą sakant, taip galėtų daugelis, tik ne visi nusisvaigsta pakankamai, kad susiorganizuotų. Mudu su Fausta jaučiamės vietiniai, tik aš dar neišmokau išrinkti parduotuvėje tinkamų avokadų. Fausta galėtų valgyti du dalykus kasdien: šaltibarščius ir gvakamolę, kurią ji gamina tiesiog tobulo gerumo. Bet avokadus jai tenka rinktis pačiai.

Dar vienas keistas dalykas: nors visi europiečiai grįžta iš Amerikos priaugę svorio, aš su Faustos pagalba stengiuosi padaryti atvirkščiai. Avokadai ir kita sveika mityba – tik dalis to (nors mano treneris Andrius Pauliukevičius sako, kad maža yra sveikesnių dalykų už avokadus). Esu užsibrėžęs kasdien nueiti 20 tūkst. žingsnių. Tai užima daugiau nei tris valandas. Bet aš moku eidamas rašyti, todėl laikas tauposi. Rašau išmaniuoju telefonu.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Ką dar veiksime tą mėnesį? Susitiksime su draugais Los Andžele, kartais kur nors nuvažiuosime netoliese. Žmonėms Lietuvoje kartais sunku suvokti, kokio dydžio monstras yra Los Andželas. Miesto teritorija – truputį didesnė, nei Lietuvos. Todėl vietos gyventojas susitapatina ne tiek su pačiu didžiuoju miestu, o su savo rajonu, ir apie kitus dažnai žino tik tiek, kiek šiaulietis – apie Varėną“.

O štai vienas naujesnių Andriaus įrašų „Facebook“ paskyroje, galintis pakelti nuotaiką keliautojams, kurie kelyje patyrė kokių nors nepatogumų, pavyzdžiui, sugedo automobilis.

„Visą gyvenimą didžiavausi kelionių planavimu. Bilietai, užsakyti prieš 11 mėn. (kai tik oro linijos pradeda pardavinėti), tiksliai apgalvota viešbučių seka, miesto transportas, apskaičiuotas laikas viskam, ką reikia pamatyti, išankstinės labiausiai norimų restoranų rezervacijos. Aš buvau pats sau agentūra, kuri sudera su visais viešbučiais dėl tikslių kambarių ir išvykimų, oro uostų pasiėmimų, suplanuoja bagažo svorius ir išspaudžia viską, ką gali, iš lojalumo kortelių – oro linijų, automobilių nuomos, viešbučių tinklų. Man atrodė, kad taip aš valdau gyvenimą. Iš tiesų, gyvenimas taip valdė mane, bet man taip neatrodė.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Dabar, kai važiavom su Fausta dviems mėnesiams į Ameriką, visiems sakėme: šį kartą bus kitaip. Žinome tik tai, kada atskrendam į šalį ir grįžtam atgal. San Franciskas, nuomota mašina, ir toliau kaip Dievas duos. Kaip užsimanysim. Kaip jausis. Kaip patiks.

Gyvenimas per trumpas planams.

Taip ir darėme: iš motelio į motelį, iš motelio į svečius pas lietuvių šeimą Los Andžele (Viliau, ačiū dar sykį), tada vėl į motelį, per miestus, dykumas ir kanjonus, baisius miestelius ir nuobodžius miestus, burgerinės ir šonkaulinės, pusryčiams nieko geresnio, nei dribsniai, kava ir jogurtas, nes tai tipinis moteliukų pusryčių maistas, na, dar kartais fabrikuose kepta kiaušinienė (pašildyta). Vaflių negalima, nes nesveika.

Paskui Niu Meksike sugedo Lexusas, taisymo reikalai užsitęsė, o mus pradėjo negyvai užknisti Albuquerque, New Mexico. Šiknaskylių miestas (“everyone is an asshole„, kaip sakė tralo vairuotojas). Mane jau tampė nuo autonuomos punktų, mechanikų, autosalonų ir jausmo, kad čia ne aš esu autonuomos klientas, o kažkoks varguolis, kuris leidžia dienas, bandydamas pataisyti svetimą Lexusą iš Cupertino miesto, kuriam susikalė variklis ir kurio niekas nenori.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Todėl pasakėme savininkui, kad gal mes geriau atskirai, tegu su ta mašina daro, ką nori, ir sėdome prie baseino galvoti, ką mes dabar. Fausta įsimerkė į vandenį. Aš nusipirkau mineralinio iš automato. Pirmojo dolerio nepaėmė – sulankstytas. Kitas buvo geras. Moralas: kai vienas doleris netinka, turbūt tiks kitas.

Nes spontaniškų kelionių privaloma dalis yra ta, kad tau niekas nepasakys, ko tu nori gyvenime ir nestandartinių sprendimų tau už tave niekas nepakiš. Sunkiausia yra atsipalaiduoti ir svajoti.

Tai va, po dviejų valandų jau turėjom nusipirkę lėktuvo bilietus rytdienai į Los Andželą ir išsinuomavę mėnesiui butą prie jūros, kuris yra prie Cabrillo paplūdimio, rajone, kuris vadinasi San Pedro, bet tariam “san pydrou„, kas savotiškai gerai skamba lietuviškai ausiai. Pydro. Pydro. Pydro.

Oro uoste mus pasiėmė Lyft vairuotojas Michele (Lyft yra kaip Uberis, tik geriau; o Uberiu mes nesinaudojame) ir atvežė į namus, ir tada mes supratome, kad Dievas mus myli.

Kai gyvenimas duoda citriną, pasidaryk limonadą. Kai Niu Meksikas sukala Leksuso variklį, pasidaryk ne svajonių atostogas, o tokias svajonių atostogas, kurių daugelis net nedrįsta norėti.

1. Butas 1920 m vintažiniame rudai raudoname Kalifornijos name su terasomis. Vaizdas į Ramųjį vandenyną pro miegamojo langą.
2. Sode mandarinų medis, neši į skalbenkę pro sodą skalbinius, ir bumpsi ant žemės prinokę mandarinai.
3. Visur eini pėsčias arba kvietiesi Lyft, nes kam ta mašina.
4. Durų žmonės šiaip jau nerakina.
5. Trys minutės nuo namų – Cabrillo paplūdimys, žuvėdros, smėlis ir palmės.
6. Paplūdimyje valdiškas WiFi.
7. Paplūdimyje sustatyti griliai, ir atsineši savo anglis ir dešreles ir lašišą ir portobello grybus, užkuri ir kepi. Gali gert savo alų su pomidorų sultimis ir čiliais. Arba kolą.
8. Miestelyje visi sveikinasi, ir kai jie sužino, kad atvažiavai mėnesiui, tu jau jų miestelio gyventojas. Krautuvininkas Apu iš vietos Kwik-E-Marto šiandien davė $5 grąžos iš $20, kai kaina buvo $15.05. Sakė, nickelį kitądien atneši.
9. Santa Monica, Hollywoodas, Beverly Hills, Anaheimas su originaliuoju Disney World už keliasdešimt minučių šitame supermieste, kuris dydžio, kaip Belgija, bet mes kol kas tik žiūrime į vandenyną pro miegamojo langą. Ir negalim patikėti, kad dabar mes mėnesį būsime pliaže. Los Angeles. Ir mes čia jau vietiniai.

Niekada nesakykite, kad tai, ką turite, yra viskas, ką galite gauti. Mes svajojome labai daug, o gavome dar daugiau.

Stebuklus tik reikia išsigalvoti, ir tada norai tampa realybe. Jei netikite, mes dar mėnesį siųsime jums nuotraukas“, – pažadėjo Andrius Užkalnis.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai