Kai organizuoji pilietinį festivalį ir gauni valstybės lėšų, ar etiška renginiu džiuginti tik nedidelę dalį žmonių? Tokią abejonę iškėlė žurnalistas Andrius Tapinas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriams prieš pat festivalį šventinį liepos savaitgalį.
Andrius Tapinas nuomonę detaliai išdėstė savo socialinėje paskyroje, o tai, Žmonės.lt žiniomis, sukėlė didelį šurmulį, ant plauko pakibo kai kurie festivalio sumanymai. Tačiau šventė praėjo sklandžiai.
Trečiadienio vakarą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo organizatoriai išplatino spaudos pranešimą, kuriame išdėstė, kiek surinkta šventei pinigų, ir kiek jų išleista.
Ką apie ataskaitą mano Andrius Tapinas?
„Pranešimas sklandus, gerai surašyta, visi skaičiai gražiai sueina. Net atrodo truputėlį išlaidų daugiau nei pajamų. Tad iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tvarkoje, žmonės dirbo iš idėjos – net nemačiau jų honorarų, kas būtų visiškai normalu tokį renginį darant. Bet jei dirbo iš idėjos – labai sveikintina.
Aišku, reikėtų renginių organizavimo specialistų klausti, kurie galėtų pasakyti, ar nurodytos kainos yra pamatuotos, efektyvios. Pavyzdžiui, 40 tūkstančių eurų skirta informacinei kampanijai. Bet tai ne esmė. Šis renginys kainavo 200 tūkstančių eurų, pritraukė 2 500 žmonių, mūsų renginys „Laisvės piknikas“ pernai kainavo 40 tūkstančių eurų – pritraukė 20 tūkstančių žmonių, tačiau nenorėčiau sakyti, kuris geras renginys, o kuris blogas.
Man užkliuvo du momentai. Pirma – tai bilietų kaina. Jei organizuoji pilietinį renginį, turi tokį biudžetą ir surenki tik 2 500 žmonių, reikėtų pagalvoti, gal atsisakyti superbrangių atlikėjų ar instaliacijų? Nesiginčiju, programa buvo labai gera. Sekiau festivalio atsiliepimus, žiūrėjau pačią transliaciją – gaila, kad tai pamatė tik keli tūkstančiai žmonių.
Antra abejonė jau susijusi su nusistebėjimu, kad nuo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo atsiribojo pagrindinis valdymo organas – Pasaulio lietuvių jaunimo organizacijos valdyba. Tai ji suabejojo renginio skaidrumu, o „Laisvės TV“ komanda jas paviešino. Valdybos netenkino ankstesnės – 2014 ir 2016 – renginių ataskaitos, ne tokios detalios, kaip pastaroji. Jei ankstesnės ataskaitos būtų teiktos tokios, kaip pastaroji, gal nebūtų kilę abejonių ir nebūtų reikėję atsiriboti nuo šio renginio.
Kitą savaitę, kiek žinau, rengiamas Seimo posėdis renginių klausimu skiriant jiems valstybės lėšas, tad aiškumo ateityje turėtų būti daugiau“, – portalui Žmonės.lt sakė Andrius Tapinas.
Galbūt perskaitęs ataskaitą, jis ketina atsiprašyti festivalio organizatorių už sukeltą paniką?
„O dėl ko turiu atsiprašyti? Mano nuomonė lieka tokia pati: rengti pilietinį festivalį ir atskirti nuo jo didelę dalį auditorijos, nes ji negali įpirkti bilieto, kažin ar gerai. Juk festivalio biudžetą sudaro, berods, 30 ar 40 procentų valstybės lėšų. Jei tai būtų komercinis festivalis – darykite, ką norite, tegul bilietai kainuoja nors 200 eurų ir ateina į renginį 20 žmonių. Bet jei tai visuomeninis renginys, mano galva, reikėtų dėti pastangas, kad kuo daugiau žmonių jame dalyvautų. Kai man teko bendrauti su renginį parėmusiu Jaunimo reikalų departamentu, susidarė įspūdis, kad jie mano, jog finansuoja Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, o ne nuo jos atskilusią Pasaulio lietuvių jaunimo organizaciją. Tokia painiava kenkia abiem pusėms. Tikiuosi, kad joms pavyks santykius atšildyti, o susiskaldymo nebeliks, kai bus išsklaidytos visos abejonės“, – spėja Andrius Tapinas.
Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos vadovas Valdas Oleinikovas savo atsakymą ketina pateikti vėliau: „Susipažinsime su pateikta informacija ir sureaguosime detaliau“.
