„Manau, kad mūsų karta gavo geresnius medikamentus. Kitas vertus, aš nustojau vystytis, esu užsikonservavęs“, – juokavo Andrius Mamontovas, A.Užkalniui paklausus, ar atlikėjas nemano, kad jo karta yra nesenstanti.
Dainininkas linkęs pritarti nuomonei, kad jo karta turi tokių ambicijų, kurios išliko tokios, kokios buvo dvidešimties.
„Mūsų paauglystės muzika buvo pankrokas. Tai buvo gaivališka, nauja muzika. Kai buvome paaugliai, vyko kultūrinė revoliucija. Ji apvertė viską aukštyn kojom. Tas muzikinis gyvenimas, tas muzikinis fonas mūsų kartai buvo labai svarbus. Tai buvo viena iš rezistencijos formų“, – nuomonę išsakė atlikėjas.
„Žinių radijo“ laidoje A.Mamontovas papasakojo, kad kasdien į mokyklą nešdavosi plokšteles, mainydavosi jomis su draugais. Kiekvieną sekmadienį Vilniaus Antakalnio rajone šalia įsikūrusios šašlykinės „Briedis“ A.Mamontovas lankydavosi diskų turguje, kur susirinkdavo didžiausi melomanai.
„Aš tuo gyvenau“, – pripažino atlikėjas.
Taip pat atlikėjas laidoje „Ačiū, kad atėjote“ prisiminė režisieriaus Oskaro Koršunovo išsakytą mintį, kad, kai jie mokėsi mokykloje, juos mokė gyventi pagal vieną santvarką. Pabaigus mokyklą, viskas pasikeitė: nebegaliojo išmokti dalykai.
„Mes esame to pasikeitimo periodo karta, kuri buvo priversta pradėti viską iš naujo. Manau, mūsų karta didžiąja dalimi išsiugdė savybę visąlaik kažką pradėti iš naujo. Tu supranti, kad visą laiką turi pradėti kažką iš naujo, nieko nėra stabilaus“, – nesenstančios kartos fenomeną pagrindė „Foje“ lyderis.
„Aš pats tai pastebiu. Kai pradedu rašyti naują dainą, aš niekada nejaučiu, kad jau moku rašyti dainas. Aš kiekvieną kartą pradedu nuo nulio ir galvoju, kas man čia išeis. Mūsų kartai yra būdinga viską pradėti iš naujo ir tai yra gražus budistinis principas“, – sakė A.Mamontovas.