Trečiadienio pavakarę Vilniuje esančioje galerijoje „Oslo namai“ atidaryta debiutinė žurnalisto, rašytojo Andriaus Užkalnio fotografijų paroda „Asmeninis Jėzus“. Į parodos atidarymą A.Užkalnis atėjo ne vienas – jį atlydėjo širdies draugė. Žmonės.lt žiniomis, A.Užkalnio mylimoji – Vilniaus universiteto studentė Fausta Marija Leščiauskaitė.
Debiutinėje A.Užkalnio fotografijų parodoje „Asmeninis Jėzus“ pristatoma 20 meninių fotografijų, jas vienija autoriaus pasirinktas stilius. Pažiūrėti Andriaus darbų panoro būrys jo draugų ir artimųjų, tarp jų – ir A.Užkalnio širdies draugė – Žmonės.lt žiniomis, iš Kelmės kilusi Fausta Marija Leščiauskaitė.
VU Komunikacijos fakultete mergina trečius metus studijuoja leidybą. Viename interneto portale Fausta dirba muzikos apžvalgininke.
Pasakodamas apie parodą A.Užkalnis tikino ilgai svarstęs, kuriuos darbus verčiausia eksponuoti, tačiau netrukus rado atsakymą.
„Pradžioje galvojau nuotraukas parinkti taip, kad jas vienytų tema, vėliau – kad visos derėtų pagal lokaciją. Pavyzdžiui, būtų įamžintos vien Vilniuje. Bet po to supratau, kad tai būtų dirbtinas dalykas... Kadangi tai – mano pirma paroda, viską padariau taip, kad atrodytų kaip gražios spalvinės dėmės. Norėjau, kad įėjus į salę atrodytų kaip koks ryškių spalvų, potėpių „susirinkimas“. Tie darbai labiau dekoratyvūs, puošnūs, nei mąslūs. Nepavadinčiau jų kokiais nors filosofiniais ieškojimais“, – Žmonės.lt paaiškino jis.
Kad būtų aiškiau, ką savo menu jis turi omeny, A.Užkalnis išskyrė vieną eksponuojamą nuotrauką, įamžintą degalinėje Utenoje: „Buvau renginyje. Kartais atlikėjams tenka persirengti net ir degalinėse, taigi nuėjau į „Statoil‘ą“. Ten degė ta specifinė mėlyna šviesa, skirta tam, kad narkomanai nerastų savo venų. Pakabinti dryžuoti mano marškiniai joje man pasirodė labai įspūdingi. Vienoje iš nuotraukų ir matyti tų apšviestų marškinių fragmentas.“
Sako, dažnai įkvėpimą suranda ten, kur kiti nė nepastebėtų. „Važiuoji vėlų vakarą namo ir pamatai gražų raudonų šviesoforų spiečių, arba, pavyzdžiui, galinių automobilių stabdžių šviesas tamsaus dangaus fone. Man tai – gražu“, – tikina.
Vienas parodoje pristatomas nuotraukas A.Užkalnis užfiksavo profesionaliu fotoaparatu, kitas – mobiliuoju telefonu. „Man nesvarbu, kuo fotografuoti. Žinoma, gera technika pagerina kokybę, bet esmė yra tai, ką pastebėjai, ką gali parodyti žiūrovui“, – mano.
Debiutinę parodą A.Užkalnis pavadino skambiai – „Asmeninis Jėzus“. O kviesdamas į parodos atidarymą nesibodėjo pats pareikšti – „Užkalnis apsiskelbė Jėzumi“.
„Kuklumas niekad nebuvo mano išskirtinis bruožas. Manau, pavadinimas turi atkreipti dėmesį. Maniškis skiriasi nuo tradicinių lietuviškų – galėjo būti, pavyzdžiui, „Pasiklydusios mintys“ ar „Nesusapnuoti sapnai“... Turbūt visi žino „Depeche Mode“ dainą „Personal Jesus“. Be to, manau, kad Jėzus buvo tas žmogus, kuris vaikščiojo kitus mokydamas, pirštu parodydamas. Toje fotografijoje ir aš kažką panašaus darau su vaizdais – pirštais parodau“, – idėją paaiškina jis.
Paklaustas apie aistrą fotografuoti A.Užkalnis pasakoja ją pajautęs prieš bene ketverius metus. „Anksčiau fotografuodavau tik atostogaudamas. Nelaikau tai rimta fotografija – kelionių fiksavimas ir tiek. O dabar kitaip: žvelgiu į dalykus, noriu pamatyti, kas juose kitaip, pastebėti išskirtinį vaizdą, tada įamžinti. Man labiausiai patinka fotografuoti tai, ką visi matome kasdien, bet galbūt nepastebime. Nuolat fotografuoju – eini per gyvenimą ir pastebi smulkmenas“, – svarsto.
Save vadina savamoksliu, tačiau apie fotografiją vis tiek žino kiek daugiau nei kiti – fotografijos mokykloje Kalifornijoje išklausė kelių dienų trukmės kursus, kuriuos vedė jo mėgstamas fotografas Kenas Rockwellas.
Kaip A.Užkalnis reaguos, jei kas nors jo parodą sukritikuos ar pasijuoks? „Man 44-eri metai, tad tokių dalykų jau spėjau prisiklausyti. Jie manęs pernelyg neužgauna. Kasdien girdžiu, kad esu ne rašytojas, ne žurnalistas, ne publicistas, ne maisto kritikas... Jei dar kažkas atsisėdęs palos, kad aš – ne fotografas, man neskauda. Čia juk mano paroda, o ne jų. Gal jei jie turėtų savo parodas, nebūtų tokie pikti?“ – klausia.
Meną jis kuria ar ne, sako, įvertins žiūrovai: „Su jais galime išsiaiškinti, kas yra fotografas, o kas ne. Jei pažiūrėti mano parodos niekas neateis, gal daugiau nieks ir nesiūlys jų rengti... Tiesą sakant, ir šią suorganizuoti sugalvojau ne pats – menininkas Saulius Paukštys pasiūlė. Jo nuomone, tai turėtų būti įdomu.“